Septynių bojarinų vyriausybė

Septyni bojãrinų vyriausýbė (rus. Semibojarščina), Rusijos vyriausybė, sudaryta per Didžiąją suirutę ir 1608–18 Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą, 1610 07 nuvertus carą Vasilijų Šuiskį. Įėjo tuo metu Maskvoje buvę Bojarinų dūmos nariai: kunigaikščiai F. Mstislavskis (vyriausybės vadovas), I. Vorotynskis, A. Trubeckojus, A. Golicynas, B. Lykovas-Obolenskis, bojarinai I. Romanovas, F. Šeremetjevas. 1610 08 27 ši vyriausybė sudarė sutartį su Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei vadovaujančiu Lenkijos lauko etmonu S. Żółkiewskiu: Rusijos caru pripažintas Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos sūnus Vladislovas. Septynių bojarinų vyriausybė pasiuntė į Smolenską pas Zigmantą Vazą didžiąją pasiuntinybę, vadovaujamą kunigaikščio V. Golicyno ir metropolito Filareto, su prašymu leisti Vladislovui kuo greičiau vykti į Maskvą, 1610 09 30 į Maskvą įleido Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę. Deryboms užsitęsus (Zigmantas Vaza pareikalavo, kad caru būtų pripažintas ne Vladislovas, o jis pats) nuo 1610 10 Maskvą iš tiesų valdė S. Żółkiewskis, šiam išvykus – Vladislovo vietininku paskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendorius A. Gosievskis. Formaliai Septynių bojarinų vyriausybė veikė, kol kapituliavo Abiejų Tautų Respublikos įgula Kremliuje (1612 11) ir caru buvo išrinktas Michailas Romanovas (1613 02).