Septynių konkordatas

Septyni konkordãtas (1832 03 17), Šveicarijos liberalių Aargau, Berno, Ciuricho, Liucernos, Sankt Galleno, Solothurno ir Thurgau kantonų karinė ir politinė sąjunga. Atspindėjo Šveicarijos liberalių ir konservatyvių politinių jėgų kovos naują etapą. Šveicarijos liberalai tapo aktyvesni 1830 Prancūzijoje laimėjus Liepos revoliucijai. Dešimtyje kantonų jiems pavyko organizuoti peticijų ir liaudies susirinkimų kampaniją, po kurios gyventojams buvo suteikta daug pilietinių teisių, kantonų vyriausybės tapo renkamos. Šie pokyčiai ne visur baigėsi sėkmingai: Valais, Neuenburgo ir Schwyzo kantonuose liberalų judėjimas buvo numalšintas jėga, Bazelio kantone kilo pilietinis karas, pasibaigęs tik 1833. Sudarydami konkordatą kantonai įsipareigojo padėti vienas kitam (t. p. ir karine jėga) ginti įgytas liberalias teises. Atsakydami į Septynių konkordatą konservatyvūs Uri, Schwyzo, Obwaldeno, Nidwaldeno, Neuenburgo kantonai ir Bazelio miestas 1832 11 Sarnene (Obwaldeno kantonas) sudarė vadinamąją Sarnerbundo sąjungą.