seradlės, pupinių (Fabaceae) šeimos, seradėlės genties vienametės žolės. Pašarinės, nektaringos, sideralinės. Sėjamoji seradėlė (Ornithopus sativus) yra vienametis plaukuotas augalas. Vienintelė iš seradėlių rūšių naudojama pašarui. Stiebas 30–120 cm aukščio, kylantis, vagotas, šaknis liemeninė. Lapai plunksniški. Žiedai susitelkę į skėtiškas kekes. Vainikėlis balsvas arba rausvas. Ankštys nariuotos, nareliai vienasėkliai. Paplitusi Viduržemio pajūrio vakarinėje dalyje, Vidurio Europoje. Seradėlės žydi ilgai (nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens). Atsparios pavasario šalnoms. Pradeda žydėti 40–50 d. po sudygimo. Gerai auga lengvos granuliometrinės sudėties smėlžemiuose (patręštuose kalio, fosforo ir šiek tiek azoto trąšomis), blogai karbonatingame dirvožemyje. Sėkloms seradėlės sėjamos nepiktžolėtame lauke. Seradėlės yra geras pašaras; gyvuliai noriai ėda ir jų kūlenas. Į Lietuvą seradėlės įvežtos 19 a. pabaigoje. Auginamos grynos, su lubinais, avižomis. Žaliosios masės derlingumas 20–40 t/ha, sėklų 0,3–0,8 t/ha. Auginama daugiausia pietryčių rajonuose. Rajonuota veislė ‘Neris’ (1974).
2042