Serãpis, Sarãpis, senovės egiptiečių dievas. Serapio kultas susiklostė Ptolemajų (helenizmo) laikotarpiu. Jį, padedamas Egipto ir senovės graikų žynių, įvedė Ptolemajų dinastijos Egipte pradininkas – vienas Aleksandro Makedoniečio karvedžių Ptolemajas I Soteras (valdė 305–285 prieš Kristų), manoma, siekdamas suartinti senovės graikų ir egiptiečių religinius tikėjimus. Serapis laikytas Egipto sostinės Aleksandrijos ir Ptolemajų globėju. Visame Egipte, net ir už jo ribų (pvz., Delo saloje), Serapiui buvo pastatydinta šventyklų, didžiausia ir svarbiausia jų – Aleksandrijoje. Serapis sujungė egiptiečių dievų Ozyrio ir Apio (todėl dar buvo vadinamas Ozarapiu, Ozorapiu; jo šventyklos griuvėsiai Memfyje atkasti 19 a. viduryje) funkcijas, garbintas kaip vaisingumo ir mirusiųjų dievas. Dėl sąsajų su mirties kultu, senovės graikai tapatino Serapį su požemio pasaulio dievu Hadu. Ilgainiui Serapis pradėtas laikyti stichijų ir gamtos reiškinių, vandens, tvano valdovu, tai suartino jį su graikų jūrų dievu Poseidonu (Serapio atvaizdą dažniausiai statydavo laivo priekyje).
Serapis (marmuras, romėniška kopija pagal graikišką originalą iš 4 a. prieš Kristų, Pijaus ir Klemeso muziejus Vatikane)
Vykstant sinkretizmo procesui Serapis sietas ir su graikų šviesos bei meno dievu Apolonu, dievų valdovu Dzeusu. Buvo garbinamas (daugelio tyrinėtojų nuomone, labiau senovės graikų nei egiptiečių) kaip padedantis apsisaugoti nuo nelaimių, gydyti (dėl šios funkcijos graikai identifikavo jį su gydymo dievu Asklepiju), galintis išpranašauti (ar padėti tai padaryti) ateitį dievas. Tikėta, Serapis dieviškąja išmintimi ir gydymo menu apdovanojo faraono Džoserio piramidės architektą ir gydytoją Imchotepą. Manoma, Serapis laikytas vaisingumo deivės Izidės (ji t. p. sieta su gydymu) vyru.
Serapio kultas paplito visame Viduržemio jūros baseine ir išsilaikė, manoma, iki 4 amžiaus. Serapio ikonografijai senovės egiptiečių stilius nebūdingas, jis vaizduojamas kaip vidutinio amžiaus ar senyvas vyras graikiškais drabužiais, vešliais plaukais, barzda, kartais – su vaisių pintine ant galvos.