serbeñtai, daugiamečiai uogakrūmiai. Priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimos serbento genčiai.
Morfologija
Krūmas 0,5–2 m aukščio. Žiedai varpelio formos, smulkūs, penkianariai, balti, raudoni, geltoni, susitelkę į kekes po 3–50. Vaisiai – juodos, raudonos, geltonos ar kitos spalvos uogos.
Dauginimas
Serbentai dauginami sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais, atlankomis, kartais krūmo skyrimu, sėklomis (selekcija).
Svarbiausios rūšys
raudonojo serbento žiedai
Svarbiausios serbentų rūšys: juodasis, raudonasis ir auksuotasis. Juodojo serbento (Ribes nigrum) veislės daugiausia yra sudėtingi įvairių rūšių hibridai. Lapuose ir pumpuruose yra liaukų, turinčių eterinių aliejų (pumpuruose iki 2 %), kurie teikia specifinį kvapą ir naudojami parfumerijoje. Uogos juodos, melsvai ar rudai juodos, žalios. Turi 7–8 % angliavandenių, 2–4 % organinių rūgščių, iki 300 mg/kg vitamino C, vitaminų P, B1, A, pektininių ir rauginių medžiagų. Uogos valgomos šviežios, džiovintos, šaldytos, tinka uogienėms, sultims, džemui. Derlingumas 6–10 t/ha. Europinių veislių stiebai produktyvūs būna 3–4 m., sibirinių – 2–3 metus. Mėgsta drėgną klimatą, trąšų dirvožemį, auga 20–30 metų.
juodasis serbentas
žydintis raudonasis serbentas
raudonasis serbentas
Dauguma raudonojo serbento (Ribes rubrum) veislių yra kilusios iš paprastojo serbento (Ribes sativum) ir uolinio serbentao (Ribes petraeum) serbento. Uogos tamsiai ar šviesiai raudonos, gelsvos arba beveik baltos. Turi 4–10 % angliavandenių, 2–4 % karboksirūgščių, vitaminų C ir P. Valgomos šviežios, tinka uogienėms, sultims, vynui. Derlingumas 10–12 t/ha. Stiebai produktyvūs 5–7 m., krūmai auga 20–30 metų. Mėgsta šiltesnį ir sausesnį klimatą negu juodieji serbentai. Auksuotasis serbentas (Ribes aureum) Lietuvoje auginamas dekoratyviniais tikslais miškų apsauginėse juostose, kamieninių serbentų bei agrastų poskiepiams. Uogos geltonos, raudonos, juodos. Atsparus šalčiams ir sausroms.
Kenkėjai ir ligos
Jiems labiausiai kenkia miltligė, žiedų pilnavidurė, lapų šviesmargė, rūdys, serbentinė erkutė, serbentinė kandis, serbentinis amaras (amarai), geltonasis serbentinis pjūklelis, uoginis serbentinis pjūklelis, geltonasis agrastinis pjūklelis (pjūkleliai), sprindžiai, serbentinis stiklasparnis, serbentinis skydamaris.
Lietuvoje
Lietuvoje žinomesnės serbentų veislės: juodųjų – ‘Ruben’, ‘Belorusskaja sladkaja’, ‘Brödtorp’, ‘Derliai’, ‘Dikovinka’, ‘Drūkšiai’, ‘Kastyčiai’, ‘Kijevo sonata’,‘Minaj Šmyriov’, ‘Ojebyn’, ‘Sakalai’, ‘Sejanec Golubki’, ‘Svyriai’, ‘Tisel’, ‘Titania’, ‘Vakariai’; raudonųjų – ‘Erstling aus Vierländen’, ‘Fertödi 56 piros’, ‘Jonkheer van Tets’, ‘Olandų raudonieji’, ‘Olandų didieji’, baltųjų – ‘Olandų baltieji’, ‘Weisse aus Juterbog’, į 2024 Nacionalinį augalų veislių sąrašą įtraukti juodieji serbentai ‘Tauriai’, ‘Dainiai’, ‘Senjorai’, ‘Karina’. Serbentai selekcionuojami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute ir Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose.