Sebijos architektūrà
Liaudies architektūra
tradiciniai pastatai Sirogojno kaime‑muziejuje (Zlatiboro apskritis)
Liaudies architektūroje paplitę keli statinių tipai: kalnuotose ir miškingose vietovėse (Vakarų Serbija) statiniai stačiakampio plano, iš rąstų, dengti malksnų stogu, šalies pietinėje, centrinėje ir rytinėje dalyje pastatų medinis karkasas buvo užpildomas moliu (vadinamasis Moravos tipas), šiaurinėje dalyje statyti molio ir šiaudų masės arba nedegtų plytų būstai (jų fasadai dažniausiai dažyti blankiomis spalvomis).
Senieji laikai
Daugelis Serbijos gyvenviečių ir miestų įsikūrė senovės Romos fortų vietoje: Akuminke – Stari Slankamenas, Bononijoje – Banoštoras, Pinke – Veliko Gradište, Kupėje – Golubacas, Singidūne – Belgradas, Naise – Nišas. Įtvirtintų senovės Romos gyvenviečių liekanų išliko Viminake (Braničevo apskritis, 1 a.), Gamzigrade (prie Zaječaro, 3–4 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2007), Bizantijos gyvenviečių liekanų – Justinianoje Primoje (arba Caričino Grade, Jablanicos apskritis, apie 6 a. pirma pusė–7 a. pradžia).
9–15 amžius
9 a. antroje pusėje įvedus krikščionybę pastatyta cerkvių (Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Stari Rase, prie Novi Pazaro, Raškos apskritis, 9 a.; su Stari Raso ir Sapoćanų kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). 12 a. antroje pusėje išsivadavus iš Bizantijos valdžios projektuota naujos (Magličo – prie Kraljevo, Raškos apskritis, 13–14 a.), rekonstruota senos (Gradinos – Stari Rase, 12 a.) tvirtovės.
Valdant Nemaničių dinastijai suklestėjo sakralinė architektūra, pastatyta vadinamojo Raškos stiliaus (plito 1170–1300, būdinga vienkupolinės bazilikos, romanikos elementai) cerkvių – Šv. Mikalojaus Kuršumlijoje (Toplicos apskritis, apie 1160), Šv. Jurgio Djurdjevi Stupovų vienuolyne Stari Rase (1171, rekonstruota 13 a.), Švč. Mergelės Marijos Studenicos vienuolyne (Raškos apskritis, 12 a. pabaiga–13 a. pradžia, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1986). 13–14 a. raiškesni sakraliniai statiniai: vienuolynai – Žičos prie Kraljevo (pradėtas apie 1206), Mileševos (Zlatiboro apskritis, apie 1234), Sapoćanų prie Raškos upės (13 a. antra pusė), romaninė Šv. Achilijaus iš Larisos cerkvė Ariljėje (Zlatiboro apskritis, apie 1295).
12–13 a. menkai įtvirtinti vienuolynai (žemomis sienomis, vienbokščiai) 14 a. įgavo gynybinės architektūros bruožų. 14–15 a. pastatyta vadinamosios Moravos mokyklos (plito 1371–1427) sakralinių statinių, kuriems būdinga ornamentinis plytų mūrijimas, gausus skulptūrinis ir tapybinis dekoras (cerkvės dažniausiai su 5 kupolais – Kristaus Žengimo į dangų Ravanicos vienuolyne Kučajaus kalnuose, Pamoravės apskritis, 1377, Lazaricos Kruševace, Rasinos apskritis, apie 1377, vienuolynai – Ljubostinjos prie Trsteniko, Rasinos apskritis, po 1387, Kalenićo, Pamoravės apskritis, 15 a. pradžia). Manasijos vienuolyno (Pamoravės apskritis, 1407–18) architektūroje derinta vadinamosios Moravos mokyklos ir Vakarų Europos stilių bruožai.
14 a.–15 a. pradžioje saugantis Osmanų imperijos antpuolių suprojektuota gynybinių statinių Belgrade, Golubace (Braničevo apskritis), Smederevo (pradėta 1428; didžiausia vidurinių amžių tvirtovė Balkanuose), Kruševace, Stalaće (Rasinos apskritis).
16–18 amžius
Turkų valdymo laikotarpiu (1389–1877) statyta mečetės (Altun‑alem Novi Pazare, 16 a., Bairakli Džamijos Belgrade, apie 1575), tvirtovės (Nišo, Nišavos apskritis, 1723), pirtys, pasiturinčių miestiečių gyvenamieji namai (vadinamieji konak; Belgrade, Kraljevo, Čačake, Moravicos apskritis, Valjevo, Kolubaros apskritis, Klenikėje, Pčinjos apskritis, visi 19 amžius).
Nišo tvirtovės mečetė (16 a., dabar parodų paviljonas)
16–18 a. Vojvodinoje pastatyta stačiatikių (architektūroje derinta vadinamosios Moravos mokyklos ir Vakarų Europos architektūros formos; cerkvės – Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Krušedolo vienuolyne, 1516, Šv. Mikalojaus Novo Hopovo vienuolyne, abu Sremo apskritis, 1576, Švč. Mergelės Marijos Bodjanų vienuolyne, 1722, Šv. Mikalojaus Sremski Karlovcuose, 1762, Švč. Mergelės Marijos Užmigimo, arba Uspenijės, Novi Sade, visi Pietų Bačkos apskritis, 1776, Šv. Jono Sombore, Vakarų Bačkos apskritis, 1790), Romos katalikų (barokinės bažnyčios – Šv. Petro ir Pauliaus Bački Monoštore, 1752, Šv. arkangelo Mykolo Bački Brege, abu Vakarų Bačkos apskritis, 1786, Šv. Teresės Avilietės katedra Suboticoje, Šiaurės Bačkos apskritis, 1773–97) sakralinių pastatų.
17 a. didesni miestai užstatyti barokiniais, 18 a. – klasicistiniais visuomeniniais pastatais (rotušėmis, mokyklomis, teismų rūmais), gyvenamaisiais namais; jų daugiausia išliko Pančevo (Pietų Banato apskritis), Zemumo (Belgrado dalis), Kragujevaco (Šumadijos apskritis), Sremski Karlovcų, Petrovaradino (abu Pietų Bačkos apskritis; tvirtovė 1692–1780) senamiesčiuose.
19–20 amžius
19 a.–20 a. pradžioje daugelis Serbijos architektų mokėsi Austrijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje. Nuo 1897 architektūra dėstyta Belgrado universitete.
19 a. antroje pusėje–20 a. viduryje architektūroje vyravo istorizmas. Neobarokinių ir neorenesansinių statinių Belgrade suprojektavo architektai J. Nevole (1812–1903; Kapitono Mišos rūmai, 1863, dabar Belgrado universiteto rektoratas), A. Bugarskis (1835–91; Nacionalinio teatro rūmai, 1863, paskutinį kartą rekonstruoti 1989, architektai S. Drinjakovićius, L. Zdravkovićius, M. Pališaškis, g. 1927), J. Ilkićius (1857–1917; Senieji rūmai, su architektu A. Bugarskiu, 1884, dabar Asamblėjos rūmai), D. D. Milutinovićius (1840–1900; geležinkelio stoties rūmai, 1884), N. Nestorovićius (1888–1957; Hipotekos banko rūmai, 1905, su architektu A. Stevanovićiumi, 1859–1929, dabar Nacionalinio muziejaus rūmai).
Kiti svarbesni 19 a. statiniai: neoklasicistinis Šv. arkangelo Mykolo soboras Belgrade (1840, architektas A. F. Querfeldas), viešbutis Vojvodina Novi Sade (1854), neogotikinė Šv. Gerardo Vengriečio Vršace (Pietų Banato apskritis, 1863), Švč. Mergelės Marijos Vardo (1895) cerkvė, neorenesansinė rotušė (1895, abiejų architektas G. Molnaras, 1823–1901, abi Novi Sade), neorenesansiniai rūmai – Belimarkovićiaus Vrnjačka Banjoje (Raškos apskritis, 1887), Patriarcho Sremski Karlovcuose (1895, architektas V. Nikolićius, 1857–1922).
Suboticos rotušė (1910, architektai Marcellis Komoras, Dezső Jakabas)
19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje vadinamojo serbų nacionalinio stiliaus pastatų suprojektavo S. Ivačkovićius (1884–1924; Kristaus Atsimainymo cerkvė Pančevo, 1878), B. Tanazevićius (1876–1948), M. Korunovićius (1883–1969). Moderno pastatų gausu Suboticoje (sinagoga 1902, rotušė, 1910, abiejų architektai M. Komoras, D. Jakabas, vadinamasis Raichle’s namas, 1904, architektas F. J. Raichle, dabar dailės muziejus), Belgrade (viešbutis Moskva, 1907, architektas J. Ilkićius, Mokslo ir meno akademijos rūmai, 1924, pagal 1912 projektą, architektai A. Stevanovićius, D. Djordjevićius, 1890–1952), Novi Sade (stačiatikių Vyskupo rūmai, 1901, architektas V. Nikolićius, sinagoga, 1909, architektas L. Baumhornas).
viešbutis Moskva Belgrade (1907, architektas J. Ilkićius)
Žymesni 19 a. pabaigos–20 a. architektai: E. Joksimovićius (1823–97, Belgrado miesto bendrasis planas, 1867–87), M. Ruvidićius (1863–1914), M. Antonovićius (1868–1929), D. Vladisavljevićius (1871–1923), P. Bajalovićius (1876–1947), J. Načić (1878–1955), D. Tabakovićius (1879–1936, Tanurdžićiaus rūmai Novi Sade, 1934, išplėsti 1940, dabar viešbutis Putnik), M. Krstićius (1887–1964), D. Brašovanas (1887–1965), M. Borisavljevićius (1889–1970), A. Djordjevićius (1890–1952), broliai Petaras (1899–1991) ir Branko (1902–78) Krstićiai (Šv. Morkaus cerkvė, 1940), M. Prljevićius (1900–73; verslo centras Albania, su architektu B. Bono, 1938, abu Belgrade).
20 a. 3–4 dešimtmetyje modernizmo architektūrą plėtojo Architektų modernistų grupės (Grupa Arhitekata Modernog Pravca; veikė 1929–34 Belgrade) nariai: M. Zlokovićius (1898–1965; viešbutis Žiča Mataruška Banjoje, Raškos apskritis, 1932, Belgrade – universitetinė vaikų ligoninė, bendrovės FIAT gamykla, pradinė mokykla Jagodinoje, Pamoravės apskritis, visi 1940), J. Dubovy (1892–1969; observatorijos kompleksas ant Zvezdaros kalvos Belgrade, 1932), B. Kojićius (1899–1987), D. Babićius (1894–apie 1948).
Po II pasaulinio karo iki 20 a. 6 dešimtmečio plėtota socialistinio realizmo architektūra, suplanuotas naujamiestis – Naujasis Belgradas – Savos kairiajame krante (5 dešimtmetis). Modernizmo principus architektūroje atgaivino architektas N. Dobrovićius (1897–1967; Gynybos ministerijos ir Jugoslavijos kariuomenės generalinio štabo būstinė Belgrade, 1965).
Šiuolaikinio meno muziejaus pastatas Belgrade (1965, architektai I. Antićius, I. Raspopović, renovuotas 2007–17)
20 a. antroje pusėje Belgrade pastatyta visuomeninių (Šiuolaikinio meno muziejus, 1965, architektai I. Antićius, 1923–2005, I. Raspopović, g. 1930, Nacionalinė biblioteka, 1972, architektas I. Kurtovićius, 1910–72, Savos kongresų centras, 1977, architektas S. Maksimovićius, g. 1934, Karo medicinos akademijos kompleksas, 1981, architektai J. Osojnikas, 1923–99, S. Nikolićius, Aviacijos muziejus N. Teslos oro uoste, 1989, architektas I. Štrausas), biurų (Energoprojekt 1982, architektas A. Kekovićius, g. 1939), sakralinių (Šv. Savos soboras – didžiausia stačiatikių šventykla Serbijoje, pradėta 1929, architektai B. Nestorovićius, 1901–75, A. Deroko, 1894–1988, baigta 1989, architektas B. Pešićius, 1922–86) pastatų, dangoraižių (Beogradjanka, 1974, architektas B. Pešićius, Belgrado vakariniai vartai 1977, architektas M. Mitrovićius), inžinerinių statinių (telekomunikacijų bokštas Avala 1965, architektai U. Bogdanović, 1922–94, S. Janjićius, inžinierius M. Krstićius, Naujasis geležinkelio tiltas per Savą, 1979).
Kragujevace pastatyta Genocido muziejus (1967, architektas I. Antićius), Novi Sade – Nacionalinio teatro rūmai (1980, architektas W. Jackiewiczius), Vojvodinos sporto ir verslo centras (1981, architektai Z. Jankovićius, B. Bulićius), Laisvės tiltas per Dunojų (1981, 1999 sugriautas NATO aviacijos, 2005 atstatytas, architektas N. Hajdinas, g. 1961), Naftos pramonės būstinė (1998). 20 a. pabaigoje rekonstruota Belgrado, Novi Sado, Kikindos (Šiaurės Banato apskritis), Valjevo, Suboticos miestų centrai. Per Kosovo krizę (1999) daugiausia statinių sugriauta Belgrade, Novi Sade, vėliau dauguma jų atstatyta.
21 amžiaus pradžia
21 a. pradžioje pastatyta: daugiafunkcė Belgrado arena Belgrade (1991–2004, architektas V. Slavica), prekybos pastatas Textil Užicėje (Zlatiboro apskritis, architektai S. Vesnić, V. Milenkovićius), viešbučiai – Holiday Inn Belgrade (abu 2007, architektas V. Lojanica), Centar Novi Sade (architektas B. Mitrovićius su kitais), biurų pastatas ANEKS (abu 2009, architektai G. Vojvodićius, A. Hrnjezas), Ados tiltas per Savą (2012, architektas N. Hajdinas, abu Belgrade).
Pasaulio paveldo vertybės
Stari Raso ir Sapoćanų statiniai (nuo 1979), Studenicos vienuolynas (nuo 1986), Gamzigrado įtvirtintos gyvenvietės liekanos (nuo 2007).
1729
Serbijos kultūra
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profsąjungos