Sebijos choreogrãfija. Liaudies šokiai šokami daugiausia grupėmis; populiarūs rateliai. Iki 1918 nuolatinių baleto trupių nebuvo, gastroliavo užsienio baleto artistai. Po Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės sukūrimo (1918, nuo 1929 Jugoslavija) baleto raida suaktyvėjo. 1920 Nacionaliniame teatre Belgrade įsteigta baleto mokykla. 1921 įkurta nuolatinė baleto trupė, pirmieji pedagogai, baleto artistai ir baletmeisteriai buvo rusų baleto artistai (tarp jų – J. Poliakova, 1884–1972). 1921–28 Belgrade veikė privati J. Poliakovos baleto mokykla. 1923 Nacionaliniame teatre Belgrade pastatytas pirmasis vieno veiksmo nacionalinis baletas – M. Milojevićiaus (1884–1946) Le balai du valet. 1927–31 baleto trupei vadovavę ir baletus statę buvę Didžiojo teatro Maskvoje baleto artistai M. Froman (1890–1970) ir jos brolis M. Fromanas turėjo įtakos Serbijos klasikinio baleto stiliui susiklostyti. Šalyje gastroliavo A. Pavlova (1927), T. Karsavina. 1933 pastatytas daugiaveiksmio nacionalinio baleto S. Hristićiaus Ochrido legenda pirmas veiksmas (1947 visas). Slovėnų baletmeisteriai Pia (1908–2000) ir Pino (1907–2006) Mlakarai Jugoslavijos nacionaliniame teatre Belgrade pastatė ekspresionistinių baletų (R. Strausso Legenda apie Juozapą, Tilis Ulenšpygelis, pagal R. Strausso muziką, abu 1934, F. Lhotkos, 1883–1962, Velnias kaime 1938). Statyta ir kroatų kompozitorių K. Baranovićiaus (Meduolio širdis 1927, Arbatinukas su snapeliu 1937), užsienio klasikiniai (A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio), S. Diagilevo trupės Rusų baletas repertuaro baletai. 4–5 dešimtmetyje buvo populiarūs baletai su folkloro elementais. Baletų pastatė ir baletmeisteriai A. Fortunato, A. Romanovskis, B. Kniazevas, N. Kirsanova (1898–1990), B. Romanovas, A. Žukovskis. Šoko artistės N. Kirsanova, N. Bošković, A. Prelić, M. Olenina, artistai M. Ristićius, M. Jovanovićius.
Po II pasaulinio karo prie Nacionalinio teatro Belgrade atkurta baleto trupė (1945). 1950 baleto trupė įkurta prie Serbijos nacionalinio teatro Novi Sade. Daugiau kaip 30 baletų pastatęs baletmeisteris D. Parlićius (1916–86) savo kūryboje siejo klasikinio baleto ir nacionalinio folkloro, šiuolaikinio šokio elementus. Serbijos baleto trupių repertuarą sudarė klasikiniai (A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio, L. Delibes’o), serbų (S. Hristićiaus), kroatų (F. Lhotkos, K. Baranovićiaus) kompozitorių daugiaveiksmiai baletai. Statyta ir modernieji, vieno veiksmo, dažnai besiužečiai baletai pagal klasikinę muziką. Žymesni baletmeisteriai: V. Kostić (1925–2011), G. Makedonskis; baleto artistės M. Jovanović, K. Obradović, M. Sanina, D. Sifnios, R. Parnel; artistai S. Grebeldingeris, B. Markovićius, M. Miškovićius, B. Mladenovićius, M. Momčilovićius, D. Trninićius, N. Vojkićius. Baleto mokyklos veikia Belgrade (įkurta 1947), Novi Sade (įkurta 1948), kituose miestuose.
20 a. 3 dešimtmetyje Belgrade C. Isačenko populiarino I. Duncan vadinamąjį laisvąjį šokį, M. Magazinović (1882–1968) dėstė ritminį šokį ir plastiką. 9–10 dešimtmetyje šiuolaikinį šokį imta plėtoti intensyviau. Žymesnės trupės (visos Belgrade): Šiuolaikinis Belgrado baletas (9 dešimtmečio pradžioje įkūrė S. Mandukić), Mimart (1984 įkūrė N. Antonović), The XXI Movement (1990 įkūrė V. Obradović), Isterio teatras (įkurta 1994). Nuo 2004 kasmet rengiamas Belgrado šokio festivalis. 2008 Lietuvoje gastroliavo choreografas S. Asentićius (rodytas šokio spektaklis Mano asmeninė biopolitika).
Serbijos kultūra
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profsąjungos