Sebijos ir Juodkalnjos kãras su Tùrkija
Vyko 1876–78 (su pertraukomis). Jį 1876 06 pradėjo Serbija ir Juodkalnija, autonominės Osmanų imperijos kunigakštystės, siekiančios padėti 1875 sukilusiems Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams. 1876 07–08 turkai užėmė keletą Serbijos tvirtovių ir miestų. 1876 09 28 pradėtas Serbijos kariuomenės puolimas buvo nesėkmingas, 10 18 turkai perėjo į kontrpuolimą. Patyrusi visišką pralaimėjimą Serbijos kariuomenė nebegalėjo tęsti karo. 10 30 Serbijos kunigaikštis Milanas Obrenovičius pasiuntė telegramą Rusijos imperatoriui Aleksandrui II prašydamas gelbėti Serbiją. Rusija 1876 10 31 įteikė Turkijai ultimatumą. 1876 11 01 buvo sudarytos paliaubos, 1877 02 28 pasirašyta Serbijos ir Turkijos taikos sutartis. Juodkalnijos kariuomenė kovėsi sėkmingai ir laimėjo keletą svarbių mūšių. 1877 04 prasidėjus Rusijos ir Turkijos karui Juodkalnija suaktyvino karo veiksmus, 1877 12 į karą vėl įsitraukė Serbija. Karą Rusijai pralaiminti Turkija 1878 01 13 sudarė taiką su Juodkalnija, 01 15 – su Serbija. Serbijos ir Juodkalnijos nepriklausomybė buvo patvirtinta 1878 Berlyno kongrese; išsiplėtė šių valstybių teritorija.