Serbijos mokslų ir menų akademija

Serbijos mokslų ir menų akademija

Sebijos mókslų ir men akadèmija (Srpska akademija nauka i umetnosti), svarbiausia ir didžiausia mokslo, kultūros ir edukacinė šalies institucija. Yra Belgrade. 2012 veikė 8 skyriai: Chemijos ir biologijos, Istorijos, Kalbos ir literatūros, Matematikos, fizikos ir geomokslų, Mechanikos mokslų, Medicinos mokslų, Muzikos ir vaizduojamojo meno, Socialinių mokslų. 95 tikrieji nariai, 50 narių korespondentų, 101 užsienio narys (2012). Priklauso Balkanų studijų, Bizantijos studijų, Geografijos, Etnografijos, Serbų kalbos, Mechanikos, Matematikos, Muzikologijos institutai. Turi 2 mokslo tiriamuosius centrus, įsteigtus Kragujevaco ir Nišo universitetuose. Serbijos mokslų ir menų akademijos galerija rengia menų, mokslo parodas, konferencijas, seminarus, koncertus. Turi biblioteką (2012 jos fonduose buvo 1,2 mln. dokumentų, iš jų – 550 000 monografijų, 650 periodinių leidinių, tarp jų – 70 % užsienio kalba), archyvą (abu įkurti 1841; jo fonduose saugoma 13–19 a. rankraščių ir senovinių spaudinių 526 vienetai, 15 070 vienetų nuo vidurinių amžių įvairių dokumentų, 482 vienetai etnografinė, 15–20 a. rankraščių ir spaudinių 262 vienetai, parašytų turkų ir arabų kalbomis, kolekcijos). Leidžia daugiausia mokslo ir meno literatūrą.

Serbijos mokslų ir menų akademijos ištakos siejamos su Serbų filologų draugija (Društvo srpske slovenosti, įkurta 1841), nuo 1864 – Serbų mokslininkų draugija (Srpsko učeno društvo). 1866 ši draugija uždaryta. 1886 serbų politinio veikėjo ir karaliaus Milano Obrenovičiaus (1854–1901) ir Skupštinos iniciatyva įsteigta Serbų karališkoji mokslų akademija (Kraljevska srpska akademija nauka), 1947 ši akademija tapo Serbų mokslų akademija (Srpska akademija nauka), 1998 – Serbijos mokslų ir menų akademija. Iš pradžių karaliaus Milano Obrenovičiaus išrinkti 16 narių akademiją suskirstė į keturias dalis: Filosofijos, Gamtos mokslų, Menų, Socialinių mokslų akademijas. 1947 įsteigti Gamtos mokslų ir matematikos, Mechanikos mokslų, Medicinos mokslų, Kalbos ir literatūros, Socialinių mokslų, Muzikos ir vaizduojamojo meno skyriai. 1924 akademija perkelta į naują pastatą (architektai A. Stevanovićius ir D. Đorđevićius; dabar Serbijos kultūros paveldo paminklas). 1979 prie akademijos prijungta Vojvodinos mokslų ir meno akademija (įkurta 1979), 1992 – Novi Sado serbų mokslų ir menų akademija. Akademijos nariai buvo: kalbininkas A. Belićius (1937–1960 pirmininkas), geografas J. Cvijićius (1921–1927 pirmininkas), valstybės veikėjas J. Ristićius (1899 pirmininkas), užsienio nariai – Jungtinių Amerikos Valstijų kalbininkas ir politologas A. N. Chomsky, Jungtinių Amerikos Valstijų medikas S. Prusineris (Nobelio premija).

Serbų karališkoji mokslų akademija; Serbų mokslų akademija