Serbijos nacionalinė biblioteka

Serbijos nacionalinė biblioteka

Sebijos nacionãlinė bibliotekà (Narodna biblioteka Srbije), didžiausia biblioteka ir viena seniausių Serbijos kultūros įstaigų. Yra Belgrade.

Fondai ir veikla

Serbijos nacionalinės bibliotekos fonduose saugoma 5,6 mln. vienetų dokumentų, iš jų – senųjų rankraščių ir knygų, išleistų 12–18 a. (tarp jų – pirmoji knyga serbų kalba Oktoechos, išleista 1494), knygų, išleistų po 1868 Serbijoje, periodinių leidinių, kartografijos planų, muzikinių kūrinių, garso ir vaizdo dokumentų, medalių ir monetų, elektroninių leidinių, kompaktinių plokštelių.

Leidžia einamosios bibliografijos leidinius Bibliografija Srbije ir Bibliografija Serbika, retrospektyviosios bibliografijos leidinį Srpska bibliografija, specialiosios bibliografijos leidinį Specijalne bibliografija, Braille’io raštu bibliografijos leidinį Brajevo pismo. Bibliografija, žurnalus Glasnik Narodne Biblioteke Srbije, Archeograski prolozi. Rengia parodas, konferencijas.

Istorija

Serbijos nacionalinė biblioteka įsteigta 1832. Steigimo iniciatorius buvo pirmojo serbų laikraščio steigėjas ir žurnalistas, rašytojas ir politinis veikėjas D. Davidovićius (1789–1838). Tais pačiais metais kunigaikštis Milošas Obrenovičius (1780–1860) įsakė bibliotekai skirti privalomąjį egzempliorių.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Serbijos nacionalinė biblioteka sugriauta ir perkelta į Nišą ir Kragujevacą. 1929 vėl perkelta į Belgradą ir pavadinta Jugoslavijos valstybine biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą bombarduojant Belgradą sudegė apie 500 000 knygų, 1424 vienetai kirilika parašytų senųjų rankraščių ir chartijų kolekcija, 1500 vienetų žurnalų, turkų dokumentų archyvas apie Serbiją ir kita.

1973 biblioteka perkelta į naują pastatą (architektas I. Kurtovićius) ir pavadinta Serbijos nacionaline biblioteka.

Jugoslavijos valstybinė biblioteka