Sebijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Serbija – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkis smarkiai smuko dėl 20 a. pabaigos karinių konfliktų, ekonominių sankcijų.
2011 BVP sudarė 46,44 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 79,01 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6267 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 10 661 JAV doleris). Užsienio skola 31,6 mlrd. JAV dolerių (2011).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Serbijos BVP sudarė 63,068 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 146,685 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 9215 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 21 432 JAV dolerių). Infliacija 4,5 % (2024 05).
https://s.vle.lt/diagramos/318.html
Pramonė
Majdanpeko vario kasykla
Kasama vario (Boro, Majdanpeko telkiniai), geležies, chromo, molibdeno, magnezito, mangano rūdos, boksitai, klintys, kaolinas, akmens anglys (Zaječaro), gaunama nafta ir gamtinės dujos (daugiausia Kikindos apylinkėse). Serbijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Gaminama elektros energija, 68,7 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis (didžiausia – Nikola Teslos šiluminė elektrinė, galia 2058 MW), 30,1 % – hidroelektrinės. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Dunojaus, ties Serbijos ir Rumunijos siena (Geležiniai Vartai).
Elektros mašinos gaminamos Belgrade, Novi Sade, Niše, Suboticoje, automobiliai – Kragujevace, Pribojuje, Mladenovace, geležinkelių riedmenys – Smederevo, Kruševace, Niše, Kraljevo, statybos ir maisto pramonės įrenginiai – Belgrade, Niše, kasybos įrenginiai – Belgrade, Kruševace, Zaječare. Laivai statomi Belgrade, Sremska Mitrovicoje, Novi Sade, Pančevo. Elektrotechnikos pramonės įmonių yra Novi Sade, Belgrade, Niše, Suboticoje, Kragujevace. Metalurgija: geležies lydymo – Smederevo, vario – Bore, Majdanpeke. Trąšų gamybos įmonių yra Suboticoje, Kruševace, Šabace, sieros rūgšties – Kruševace, Suboticoje, Bare, vaistų – Belgrade, Novi Sade, Suboticoje, Leskovace, naftos perdirbimo – Pančevo, Belgrade. Didesniuose Serbijos miestuose plėtojama tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, maisto (aliejaus, vaisių perdirbimo), vyno, tabako pramonė. Serbijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
Kolubaros šiluminė elektrinė (Veliki Crljeni; veikia nuo 1956, galingumas 270 MW)
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė užima apie 36 %, natūralios pievos ir ganyklos – 18 % Serbijos teritorijos. Tinkamiausios sąlygos žemdirbystei yra Serbijos šiaurinėje dalyje, Vojvodinoje, ir upių slėniuose.
Auginama kukurūzai, kviečiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, bulvės, tabakai, pomidorai, paprikos, pupelės. Sodininkystė daugiausia plėtojama Fruška Goros kalnuose ir Šumadijos apskrityje. Auginama slyvos, obelys, persikai, abrikosai. Šumadijos apskrityje bei Moravos upės slėnyje auginami vynmedžiai. Serbijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Serbijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima 26 % Serbijos teritorijos); ruošiama mediena. Žvejyba; žvejojama Dunojuje, Savoje, Tisoje.
avietynas
3
4
5
Turizmas
viešbutis Moskva Belgrade (1907, architektas J. Ilkićius)
Daugiausia turistų atvyksta iš Juodkalnijos (16,1 %), Slovėnijos (9,3 %), Bosnijos ir Hercegovinos (9,1 %), Kroatijos (5,6 %), Italijos (5,3 %), Vokietijos (5,2 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, kalnai, kurortai juose, vienuolynai, pilys, Belgradas.
Transportas
Geležinkelių yra 3379 km, iš jų 1196 km elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Belgradą su Novi Sadu, Nišu, Podgorica (Juodkalnija), Zagrebu (Kroatija), Timişoara (Rumunija). Automobilių kelių – 41 913 km, iš jų su kieta danga 26 007 kilometrai. Belgrado–Nišo, Belgrado–Novi Sado, Belgrado–Zagrebo automobilių magistralės. Belgrado, Nišo, Vršaco tarptautiniai oro uostai. Vidaus vandenų kelių 673 kilometrai. Laivuojama Dunojus, Sava, Tisa, Dunojaus–Tisos–Dunojaus kanalas. Upių svarbiausi uostai: Belgradas, Novi Sadas, Smederevo.
Belgrado geležinkelio stotis
Bankai
Serbijos nacionalinio banko pagrindinis pastatas Belgrade
Serbijos centrinis bankas – Serbijos nacionalinis bankas (Narodna banka Srbije, būstinė Belgrade), įkurtas 1884 kaip Serbijos karalystės nacionalinis bankas, 1945–2002 Jugoslavijos nacionalinis bankas. Veikia 33 šalies komerciniai bankai ir 6 užsienio bankų skyriai. Serbijos piniginis vienetas – Serbijos dinaras, lygus 100 parų, 2003 pakeitė Jugoslavijos dinarą. Belgrade veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1894).
Užsienio prekyba
Serbijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2011 eksportuota prekių už 11,77 mlrd. JAV dolerių (daugiausia maisto produktų ir gyvų gyvulių, mašinų ir įrenginių, plieno, chemijos pramonės gaminių, kviečių grūdų, vaisių ir daržovių, drabužių, elektros prietaisų), importuota už 20,13 mlrd. JAV dolerių (daugiausia mašinų ir įrenginių, chemijos pramonės gaminių, degalų).
2022 daugiausia eksportuota mašinų ir jų dalių, pramoninių ir elektros mašinų, plastikų, grūdų (daugiausia į Vokietiją, Italiją, Bosniją ir Hercegoviną, Rumuniją ir Rusiją), daugiausia importuota naftos produktų, mašinų ir jų dalių, pramoninių ir elektros mašinų (daugiausia iš Vokietijos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Kinijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 eksportavo į Serbiją prekių už 44,0 mln. litų, importavo iš Serbijos – už 12,9 mln. litų.
2019 prekybos apyvarta tarp Serbijos ir Lietuvos sudarė 59,93 mln. eurų. Lietuva į Serbiją eksportavo prekių už 18,8 mln. eurų, importavo iš Serbijos prekių už 41,13 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Serbijos ir Lietuvos sudarė 78,5 mln. eurų. Lietuva į Serbiją eksportavo prekių už 53,0 mln. eurų (daugiausia elektros mašinų, neaustinių medžiagų ir verpalų), importavo iš Serbijos prekių už 25,5 mln. eurų (daugiausia mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų, muilo, skalbimo ir valymo priemonių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų). Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Serbijoje siekė 4,5 mln. eurų, Serbijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje – 0,45 mln. eurų.
Serbijos BVP struktūra (2010)
2271
-Serbijos pramonė; -Serbijos žemės ūkis; -turizmas Serbijoje; -Serbijos transportas; -Serbijos bankai; -Serbijos užsienio prekyba; -Serbijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profesinės sąjungos