sereñtis (Tagetes), astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 40 rūšių. Serentis savaime paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikos vidutiniškai šilto, paatogrąžių ir atogrąžų klimato srityse.
Vienametė ar daugiametė žolė, rečiau puskrūmis arba neaukštas krūmas su stačiais, gausiai šakotais stiebais. Lapai priešiniai, ūglių viršūnėje kartais pražanginiai, 1–3 kartus plunksniškai suskaidyti. Žiedai susitelkę į graižus, kurie išaugę po vieną ūglių viršūnėse, rečiau sudaro skėčio pavidalo sudėtinius žiedynus. Kraštiniai graižo žiedai liežuviškieji, vienalyčiai, geltoni, oranžiniai, raudonai rudi, retai balti, viduriniai – vamzdiškieji, dvilyčiai, geltoni, raudonai rudi, retai raudoni. Vaisius – ilgas verpstiškas, kartais paplokščias lukštavaisis. Kelių rūšių serenčiai labai populiarūs dekoratyviniai augalai.
Išvesta daug veislių, kurios skiriasi graižų dydžiu, liežuviškųjų žiedų skaičiumi graiže ir jų spalva. Gėlynuose dažniausia auginamas gvazdikinis serentis (Tagetes patula) ir didysis serentis (Tagetes erecta), rečiau – actekinis serentis (Tagetes minuta), blizgusis serentis (Tagetes lucida), siūlalapis serentis (Tagetes filifolia), smulkusis serentis (Tagetes tenuifolia).
smulkusis serentis
gvazdikinis serentis
Didysis serentis, gvazdikinis serentis ir actekinis serentis yra prieskoniniai augalai, naudojami mėsos ir daržovių patiekalams gardinti. Iš actekinio serenčio gaunami eteriniai aliejai naudojami parfumerijos pramonėje. Liaudies medicinoje didžiojo serenčio, siūlalapio serenčio, blizgiojo serenčio, actekinio serenčio preparatai vartojami virškinimo sistemos ligoms gydyti. Daugelio rūšių serenčiai turi insekticidinių savybių. Lietuvoje labai dažnai auginami gvazdikinis serentis, didysis serentis, rečiau – actekinis serentis ir smulkusis serentis. Gvazdikinis serentis kartais sulaukėja.
849