Sergej Eizenštein

Eizenštein Sergej (rus. Сергей Эйзенштейн; Sergejus Ezenšteinas) 1898 01 22Ryga 1948 02 11Maskva, rusų kino ir teatro režisierius, scenografas, kino scenaristas ir teoretikas. Menotyros daktaras (1939). 1915–18 mokėsi Petrogrado civilinių inžinierių institute. 1920 Generalinio štabo akademijoje Maskvoje lankė japonų kalbos kursus. 1920–25 Maskvoje teatro Proletkult režisierius, scenografas, nuo 1923 kūrybinių dirbtuvių vadovas. Nuo 1928 dėstė Kinematografijos institute Maskvoje (iki 1930 Kinematografijos technikumas), vadovavo Režisūros fakultetui (nuo 1932); profesorius (1937). S. Eizenšteino meninėms pažiūroms didelę įtaką turėjo režisierius V. Mejerholdas (1921 lankė jo kūrybines dirbtuves). 3 dešimtmečio pradžioje suartėjo su menininkų grupuote Kairysis meno frontas, jos leidžiamame žurnale LEF paskelbė manifestą Atrakcionų montažas (Montaž atrakcionov), kuris tapo S. Eizenšteino kūrybinio metodo pagrindu.

Sergej Eizenštein

S. Eizenštein. Kino filmo Šarvuotis „Potiomkinas“ kadras (1925)

Teatre režisavo spektaklius: A. Ostrovskio Išminčius (1923; panaudojo pirmą savo filmuotą intarpą Glumovo dienoraštis), S. Tretjakovo Girdi, Maskva?! (1923), Dujokaukės (1924). 1925 sukūrė filmą Streikas (Stačka), kuriame susipynė vadinamojo atrakcionų montažo ir avangardinio teatro principai (personažai – tipažai, pagrindinis herojus – darbininkų masė). Filme Šarvuotis „Potiomkinas“ (Bronenosec „Potiomkin“ 1925) vaizduojamas 1905 nuslopintas jūreivių sukilimas. Filmo klasikinė kompozicija, ritmas, skirtingo emocionalumo epizodų derinimas, metaforos, patosas praplėtė kino kalbos galimybes (kelis dešimtmečius filmas buvo laikomas geriausiu visų laikų kino kūriniu). Miestiečių sušaudymo ant laiptų Odesoje scena – vienas paveikiausių ir meistriškiausių kino epizodų. Filmuose Spalis (Oktiabr 1927) ir Generalinė linija (Generalnaja linija 1929; rodytas pavadinimu Sena ir nauja / Staroje i novoje) ryšku S. Eizenšteino išplėtota intelektualiojo kino teorija. Juose pritaikęs asociatyvų montažą pirmasis kine apmąstė vaizduojamą tikrovę.

1928 su režisieriais G. Aleksandrovu ir V. Pudovkinu paskelbė manifestą Garsinio kino ateitis (Buduščee zvukovoj fil′my), kuriame teigė garso ir vaizdo sintezės būtinybę. 1929 išvyko į Vakarų Europą, skaitė paskaitas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, bendravo su garsiais to meto intelektualais (J. Joyce’u ir kitais). 1930 dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų kino bendrovėje Paramount, bendrovei nutraukus sutartį persikėlė (su operatoriumi E. Tisse ir režisieriumi G. Aleksandrovu) į Meksiką kurti filmo Tegyvuoja Meksika! (Que Viva México!). Nebaigęs filmo (nufilmavo 80 000 m medžiagos; Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal ją buvo sukurti keli filmai, SSRS filmo versiją 1979 sumontavo režisierius G. Aleksandrovas, 1998 pavadinimu Sergejus Eizenšteinas. Meksikietiška fantazija – režisierius O. Kovalovas) sovietų vyriausybės reikalavimu 1932 grįžo į SSRS. Filmo Bežino lankos (Bežin lug 1935–37; neišliko) neleista baigti. 1938 sukūrė patriotinį filmą Aleksandras Neviškis (Aleksandr Nevskij). Istoriniame filme Ivanas Rūstusis (Ivan Groznyj 2 dalys, d. 1 1945, d. 2 1946, šią leista rodyti 1958) plėtojo valdžios troškimo, mirties temas. 1940 Didžiajame teatre Maskvoje pastatė R. Wagnerio operą Valkirijos. S. Eizenšteino kūryba SSRS smarkiai kritikuota.

S. Eizenšteinas išplėtojo intelektualiojo kino ir vadinamojo atrakcionų montažo teorijas (pastarajai teorijai įtakos turėjo rusų režisieriaus L. Kulešovo montažo teorijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų režisieriaus D. W. Griffitho kūryba). Atrakcioną S. Eizenšteinas suvokė kaip kiekvieną žiūrovo pojūčius ir psichiką agresyviai veikiantį elementą (cirko, estrados, plakato, publicistikos ir kita). Intelektualiojo kino teorijoje S. Eizenšteinas iškėlė asociatyvaus montažo svarbą (nauja prasmė atsiranda montuojant), teigė, kad kinas turi vaizdais perteikti teiginius, ne tik pasakoti istoriją. Kino teorijos straipsniuose (rinkinys išleistas 1956, 6 t. 1964–71) nagrinėjo kino kalbos priemones, filmo struktūrą, spalvos panaudojimą.

R: Montaž Moskva 2000, Metod t. 1 Moskva 2002.

1322