Gorodeckij Sergej (rus. Сергей Городецкий, Sergejus Gorodèckis) 1884 01 17Sankt Peterburgas 1967 06 07Obninsk (prie Maskvos), rusų poetas. Vienas akmeizmo teoretikų, jo vieno manifestų autorius. 1915 įkūrė vadinamųjų kaimo poetų grupę Krasa.
S. Gorodeckio poeziją veikė rusų tautosaka ir mitologija (eilėraščių rinkiniai Jar′, Perūnas / Perun, abu 1907). Eilėraščių rinkiniuose Laukinė laisvė (Dikaja volja 1908), Rusia (Rus′ 1910) mitai, panteistiniai motyvai, tautosakos įvaizdžiai derinami su miesto tema.
Eilėraščių rinkiniuose Gluosnis (Iva 1912), Žydinti klajūno lazda (Cvetuščij posoch 1914) ryšku akmeizmo poetika, rinkinyje Keturioliktieji metai (Četyrnadcatyj god 1915) šlovinama monarchija ir I pasaulinis karas.
Parašė novelių ir apysakų (rinkiniai Aistrų kapinės / Kladbišče strastej 1909, Žemėje / Na zemle, Seni lizdai / Starye gnjozda, abu 1914, Armėnijos angelas / Angel Armenii 1918), romanų (Raudonas viesulas / Alyj smerč 1927, Semiramidės sodai / Sady Semiramidy, išleista 1971), atsiminimų (rinkinys Nepažabotas gyvenimas / Žizn′ neukrotimaja, išleista 1984), operos libretų.
2771