Kovaliov Sergej (Sergejus Kovaliòvas) 1930 03 02Seredina Buda (Sumų sr., Ukraina) 2021 08 09Maskva, Rusijos politikas, žmogaus teisių gynėjas. Biofizikas (biol. m. kand. 1964). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto garbės daktaras (1993). A. Sacharovo bendražygis.
Disidentų sąjūdis
Nuo 1968 dalyvavo disidentų sąjūdyje. Nuo 1969 Žmogaus teisių SSRS gynimo iniciatyvinės grupės narys. Su kitais parengė arba pasirašė daug dokumentų, tarp jų – kreipimąsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą dėl padėties SSRS apsvarstymo (1969), į psichiatrų pasaulinį kongresą Meksikoje dėl neįtinkančiųjų sovietų valdžiai prievartinio gydymo specialiosiose psichiatrijos ligoninėse (1971), į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių dėl nuosprendžio V. Bukovskiui (1972) ir kitus. Nuo 1971 nelegalaus savilaidos biuletenio Chronika tekuščich sobytij vienas pagrindinių leidėjų; čia buvo skelbiama ir apie lageriuose kalinamus lietuvius, tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidinėjimus bei priešinimąsi valdžios veiksmams Lietuvoje, nuo 1972 pranešama apie naujus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numerius; S. Kovaliovo pastangomis ji buvo perduodama į Vakarus.
Sergej Kovaliov
1974 12 S. Kovaliovas buvo suimtas, 1975 12 nuteistas (procesas vyko Vilniuje). 7 metus kalėjo Permės lageryje, Čistopolio kalėjime, vėliau ištremtas į Kolymą. 1987 grįžo į Maskvą, dalyvavo įkuriant spaudos klubą Glasnost′, draugiją Memorial (nuo 1990 buvo vienas pirmininkų), tapo Maskvos Helsinkio grupės nariu.
Politinė veikla
1990–93 Rusijos liaudies deputatų suvažiavimo deputatas, Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys. 1993–2003 Valstybės Dūmos deputatas. 1996–2003 atstovavo Rusijai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. 1990–93 Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos Žmogaus teisių komiteto, 1993–96 Žmogaus teisių komisijos prie Rusijos prezidento pirmininkas. Rusijos žmogaus teisių deklaracijos (1991) ir Rusijos konstitucijos skyriaus Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės vienas autorių. Nuoseklus Rusijos politikos Čečėnijoje kritikas (1995 atleistas iš Valstybės Dūmos ombudsmeno pareigų), 1995 padėjo išgelbėti įkaitus Budionovske. Nuo 2006 priklausė partijai Jabloko. 2008 pasmerkė Rusijos agresiją prieš Sakartvelą, 2014 – Krymo aneksiją.
Knygos
Politinio idealizmo pragmatika (Pragmatika političeskogo idealizma 1999)
Pasaulis, šalis, asmenybė (Mir, strana, ličnost′ 2000)
Apdovanojimai
Europos Tarybos premija Už indėlį plėtojant demokratiją (1995) ir kiti tarptautiniai apdovanojimai. Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (1999). Laisvės premija (Lietuva, 2011).
2605