Melgunov Sergej (Sergejus Melgunòvas) 1880 01 06Maskva 1956 05 28Champigny-sur-Marne (prie Paryžiaus), Rusijos politikas, istorikas.
Veikla
Nuo 1906 Liaudies socialistų partijos (vadinamieji enesai), nuo 1917 – Liaudies socialistinės darbo partijos narys. 1913–23 redagavo istorijos žurnalą Golos minuvšego (jame išspaudinta medžiagos ir apie 1863 sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje). Po Spalio perversmo (1917) priklausė antibolševikinėms organizacijoms: nuo 1918 04 – Rusijos atgimimo sąjungai, nuo 1919 03 – Taktiniam centrui. Ne kartą suimtas, 1920 nuteistas mirti (nuosprendis pakeistas 10 metų kalėjimo). 1922 ištremtas į užsienį. Gyveno Paryžiuje. 1923–26 leido žurnalą Na čužoj storone, 1926–28 – „Golos minuvšego“ na čužoj storone.
Tyrimų kryptys ir veikalai
Daugiausia tyrė valstybės ir Bažnyčios santykius, revoliucinio judėjimo, 1917 revoliucijų ir Rusijos pilietinio karo istoriją. Manė, kad ginkluota kova – vienintelis būdas nuversti bolševikų valdžią.
Svarbiausi veikalai: Bažnyčia ir valstybė Rusijoje (Cerkov′ i gosudarstvo v Rossii 2 t. 1907–09), Raudonasis teroras Rusijoje (Krasnyj terror v Rossii 1924), Kaip bolševikai užgrobė valdžią (Kak bolševiki zachvatili vlast′ 1953), Legenda apie separatinę taiką (Legenda o separatnom mire 1957). Redagavo veikalą Masonai praeityje ir dabar (Masonstvo v ego prošlom i nastojaščem 1914–15).