Paradžanov Sergej (Sergejus Paradžãnovas), tikr. Sarkis Paradžanian 1924 01 09Tbilisis 1990 07 23Jerevanas, kino režisierius, scenaristas. Armėnas. 1943–45 mokėsi Tbilisio konservatorijoje (dainavimo klasėje) ir Tbilisio geležinkelio transporto inžinierių institute. Nuo 1949 gyveno Kijeve, dirbo O. Dovženkos kino studijoje. 1952 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. Ankstyviesiems filmams Pirmasis vaikinas (Pervyj paren 1958), Ukrainiečių rapsodija (Ukrainskaja rapsodija 1961), Gėlė ant akmens (Cvetok na kamne 1962) būdinga žanrinio populiariojo kino stiliaus bruožai. S. Paradžanovo režisūros ekspresyvi romantinė maniera susiklostė filme Užmirštų protėvių šešėliai (Tini zabutich predkiv 1965, pagal M. Kociubynskį), kuris tapo Ukrainos poetinio kino mokyklos pradžia. Už šį filmą S. Paradžanovas buvo apkaltintas vadinamuoju formalizmu, socialistinio realizmo estetikos nepaisymu.
Sergej Paradžanov
S. Paradžanov. Filmo Užmirštų protėvių šešėliai kadras (1965; Palagna – Tatjana Bestajeva, Ivanas Palijčiukas – I. Mykolaičukas)
1965–68 pasisakė prieš Ukrainos intelektualų persekiojimą, 1974–77 buvo įkalintas. Nuo 1978 gyveno Tbilisyje. Filmai Granato spalva (Cvet granata 1969, permontuotas režisieriaus S. Jutkevičiaus parodytas 1973, apie armėnų dainių Sajatą Novą), Legenda apie Suramo tvirtovę (1985, pagal M. Lermontovą), Ašik Keribas (1988, abu su Davidu Abašidze) puošnios formos, turtingos faktūros, juose susilieja įvairių tautų (huculų, armėnų, gruzinų, persų) mitai, legendos, archetipai ir simboliai, aukštinamas grynasis grožis. Jiems būdinga statiški kadrai, tautinės tapatybės išsaugojimo motyvai, pabrėžiamas ryšys su nacionaline tradicija, folkloru, nagrinėjamas meno vaidmuo, dvasingumo paieškos. S. Paradžanovas sukūrė savo filmų scenarijų (apie 20 neįgyvendintų), trumpametražių filmų, koliažų, grafikos kūrinių. 1991 Jerevane įsteigtas S. Paradžanovo muziejus.
1706