Sazonov Sergej (Sergejus Sazònovas) 1860 08 10Riazanės gubernija 1927 12 25Nica (Prancūzija), Rusijos valstybės veikėjas. Nuo 1883 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1890 – diplomatinėje tarnyboje: 1894–1904 misijos Vatikane sekretorius, 1904–06 ambasados Didžiojoje Britanijoje patarėjas, 1906–09 ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius Vatikane. 1909–10 užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 1910–16 – ministras. Siekė suartėti su Didžiąja Britanija, t. p. Japonija (1911, 1916 sutartys), bet stengėsi palaikyti neblogus santykius su Vokietija (1911 pasirašė Potsdamo susitarimą) ir Austrija‑Vengrija (prieš šią nesėkmingai bandė burti Balkanų valstybių ir Turkijos sąjungą).
Sergej Sazonov
Per Balkanų karus (1912–13) pablogėjus santykiams su Centrinėmis valstybėmis stiprino ryšius su Antante. Per I pasaulinį karą tarėsi su Didžiąja Britanija ir Prancūzija dėl pokario pasaulio perdalijimo (siekė Rusijai Konstantinopolio ir Juodosios jūros sąsiaurių). 1917 paskirtas ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, dėl Vasario revoliucijos į Londoną neišvyko. 1918–20 A. Denikino ir A. Kolčiako vyriausybių narys, atstovas Paryžiaus taikos konferencijoje, kurioje siekė, kad Vakarų valstybės aktyviau dalyvautų kovojant su bolševikais. Nuo 1920 gyveno emigracijoje.
Atsiminimai Lemtingieji metai (Les Années Fatales 1927).