Solovjov Sergej (rus. Сергей Соловьёв; Sergejus Solovjòvas) 1944 08 25Kemė (Karelija) 2021 12 13Maskva, rusų kino režisierius, scenaristas. 1969 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje (M. Rommo ir A. Stolperio mokinys), nuo 1985 dėstė jame.
Ekranizacijose (Jegoras Bulyčiovas ir kiti / Egor Bulyčiov i drugije 1973, pagal M. Gorkį, Stoties prižiūrėtojas / Stancijonnyj smotritel 1972, pagal A. Puškiną, Ana Karenina 2009, pagal L. Tolstojų) tiksliai ir subtiliai atkūrė istorinę atmosferą. 8–9 dešimtmetyje sukūrė trilogiją apie jaunų herojų dorovines kolizijas: Šimtas dienų po vaikystės (Sto dnej posle detstva 1975, Berlyno kino festivalio prizas), Gelbėtojas (Spasatel 1980), Tiesioginė įpėdinė (Naslednica po priamoj 1982). Postmodernizmo krypčiai priskiriama vadinamoji posovietinė trilogija Assa (1988, tęsinys 2‑Assa‑2 2009), Rožė juodoji – liūdesio ženklas, rožė raudona – meilė karšta (Čiornaja roza – emblema pečiali, krasnaja roza – emblema liubvi 1990), Namas po žvaigždėtu dangumi (Dom pod zviozdnym nebom 1992). Kiti svarbesni filmai: Baltosios nakties melodijos (Melodii beloj noči 1977), Svetima Baltukė ir Raibasis (Čiužaja Belaja i Riaboj 1986), Jautrus amžius (Nežnyj vozrast 2000). Parašė scenarijus daugeliui savo filmų, išleido atsiminimų (3 t. 2008).
Sergej Solovjov