Sudeikin Sergej (rus. Сергей Судейкин; Sergejus Sudekinas) 1882 03 19Smolenskas 1946 08 12Nyack (Niujorko valstija), rusų tapytojas, scenografas. Dailininkų grupuotės Žydroji rožė vienas įkūrėjų, draugijos Meno pasaulis narys. 1897–1909 (su pertrauka) mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje (pas K. Koroviną, V. Serovą), nuo 1909 – Peterburgo dailės akademijoje. Pakviestas S. Diagilevo 1906 ir 1913 lankėsi Paryžiuje, 1917–19 gyveno Kryme, 1919 – Tbilisyje, 1920 emigravo į Prancūziją (dirbo scenografu N. Balijevo kabarete Šikšnosparnis), 1923 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.
S. Sudeikin. Natiurmortas su keraminėmis figūrėlėmis ir narcizais (1927, privati kolekcija)
Sukūrė scenovaizdžių, kostiumų spektakliams V. Komissarževskajos teatre Sankt Peterburge (M. Maeterlincko Sesuo Beatričė 1906), S. Diagilevo rengtiems Rusų sezonams Paryžiuje (F. Schmitto baletui Salomėjos tragedija 1913), Metropolitan Opera Niujorke (I. Stravinskio Petruška 1926, N. Rimskio‑Korsakovo Sadko 1930, R. Wagnerio Skrajojantis olandas 1931). Nutapė figūrinių kompozicijų folkloro, teatro ir kitomis temomis (Pastoralė 1905, Baletas, Įsimylėjusieji mėnesienoje, Karuselė, visi 1910, Menininkų kavinė 1915, ciklas Užgavėnių herojai 20 a. 2 dešimtmečio vidurys), natiurmortų (Natiurmortas su porcelianinėmis figūromis ir rožėmis 1909), portretų (žmonos O. Glebovos-Sudeikinos, 20 a. 1 dešimtmečio pabaiga). Tapybos kūriniai spalvingi, būdinga teatralizuoti motyvai, į scenovaizdį panaši kompozicija, grotesko, parodijos elementai. Iliustravo knygų (M. Kuzmino Meilės kurantai / Kuranty ljubvi 1912), žurnalų (Vesy, Apollon), dekoravo interjerų (kabareto Valkataujantis šuo Sankt Peterburge, 1911).
1179