Sèrgijus III (Sergius III) ?Roma 911 04 14Roma, popiežius (nuo 904). Popiežius Formozas (891–896) paskyrė Sergijų III Cerveteri vyskupu. 897 mirus popiežiui Teodorui II popiežiui Formozui priešiška grupuotė popiežiumi išrinko Sergijų III, bet jis buvo priverstas atsisakyti popiežiaus sosto, vietoj Sergijaus III išrinktas popiežius Jonas IX ekskomunikavo Sergijų III ir ištrėmė į Toskaną. 903 popiežiumi išrinktas Leonas V panaikino Sergijaus III ekskomuniką ir leido grįžti į Romą. Naudodamasis markizo Adalberto, Spoleto kunigaikščių, Utrechto vyskupo šv. Alberiko (mirė 784), Romos senatoriaus ir teisėjo protekcija Sergijus III atgavo valdžią. Jo liepimu buvo įkalintas antipopiežius Kristoforas (903–904) ir atstatydintas popiežius Leonas V (po fiktyvaus teismo Sergijaus III įsakymu abu nužudyti).
Sergijus III (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
904 01 21 Sergijus III tapo popiežiumi. Panaikino sinodų ir susirinkimų, 898 išteisinusių popiežių Formozą, nutarimus, paskelbė šio popiežiaus įšventinimus į kunigus ir vyskupus negaliojančiais ir popiežius nuo Stepono VI (VII) iki Leono V paskelbė antipopiežiais. Rekonstravo per žemės drebėjimą sugriuvusią Šv. Jono baziliką Laterane ir įkurė Cluny abatiją. Memorialiniuose Sergijaus III medaliuose kaip popiežiaus trejopos valdžios (vyriausiojo kunigo, karaliaus ir pranašo) simbolis pradėta vaizduoti tiara. Laikotarpis nuo Sergijaus III popiežiavimo iki popiežiaus Jono XII mirties (964) dėl popiežių amoralaus gyvenimo ir korumpuoto valdymo vadinamas saeculum obscurum (lot. tamsūs laikai) arba pornokratija (gr. prostitutės valdžia).