Stanškis Sergijus (slap. Pelė, Antanaitis, Litas, Viltis, Tėvukas) 1899 09 17Geležiniai (Padovinio vlsč.) 1953 02 03Prienų šilas (prie Naravų, Prienų rj.), Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas. Vienas antisovietinių partizanų vadų. Majoras (1939 ar 1940), partizanų majoras (1951), pulkininkas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
Veikla
1920 stojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo eiliniu Karo mokykloje Kaune, nuo 1921 – Dvyliktajame pėstininkų pulke Kaune. Būdamas Karo mokyklos (įstojo 1921) kariūnu dalyvavo 1923 01 Klaipėdos krašto sukilime prieš prancūzų okupaciją, vaduojant Klaipėdos miestą. 1923 baigė Karo mokyklą, paskirtas 2 ulonų pulko (Ulonų pulkas) 4 eskadrono Vilkaviškyje jaunesniuoju, 1924 – Mokomojo eskadrono jaunesniuoju karininku. 1925 perkeltas į Atskiros kavalerijos brigados štabą mokomojo eskadrono jaunesniuoju karininku. 1925 12 grąžintas į 2 ulonų pulko 4 eskadroną. Dalyvavo 1926 Gruodžio septynioliktosios perversme Kaune. 1929 paskirtas 2 ulonų pulko 2 eskadrono, 1933 – 3 eskadrono, 1934 – 1 eskadrono vyriausiuoju karininku, 07 19 – 4 eskadrono vadu. 1935 10 perkeltas į 1 husarų pulką (Husarų pulkas) Kaune 4 eskadrono vadu. 1938–40 Karo mokyklos kavalerijos dėstytojas.
Sergijus Staniškis
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę 10 17 iš kariuomenės atleistas. Gyveno savo ūkyje prie Kauno. Kilus SSRS–Vokietijos karui nuo 1941 06 28 tarnavo Kauno komendantūros policijos batalionuose: pagalbinės policijos tarnyboje, nuo 07 03 Tautinio darbo apsaugos bataliono iždininku, vėliau Tautinio darbo apsaugos 1 savisaugos bataliono ūkio dalies viršininku. 1944 artėjant frontui S. Staniškis slapstėsi. 1945 02 apsigyveno pas brolį Kazimierą Bevardiškių kaime (Šilavoto vlsč.). Palių miškuose (Šilavoto vlsč.) sutelkė partizanų būrį (nuo 1945 jo vadas); vadovavo Palių mūšiui (1945 08 05–09 Žuvinto pelkėje ir Žuvinto ežero salose; vienas didžiausių mūšių per 1944–53 Lietuvos antisovietinį partizaninį karą). 1946 04 Seirijų valsčiuje pasitarime su Tauro apygardos vadu Z. Drunga (slapyvardis Mykolas Jonas) ir A apygardos vadu J. Vitkumi (slapyvardis Kazimieraitis) šios apygardos ir Dzūkų rinktinė buvo sujungtos į Pietų Lietuvos (vėliau kriptonimas – Nemunas) partizanų sritį (Pietų Lietuvos sritis). S. Staniškis buvo paskirtas jos štabo viršininku. 1946 07 02 žuvus srities vadui J. Vitkui, iki spalio 1 laikinai ėjo vado pareigas.
Nuo 1947 buvo Dainavos apygardos štabo viršininkas, 1947 12 01–1949 05 20 Dzūkų rinktinės vadas, jos štabo laikraščio Už tėvų žemę redaktorius. 1947 11 buvo paskirtas dar ir Dainavos apygardos vado pavaduotoju. 1949 05 25 išrinktas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities atstovu į Lietuvos vyriausiąją partizanų vadovybę – tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo nariu; dėl to atleistas iš Dzūkų rinktinės vado pareigų. Nuo 1950 01 25 iki žūties vėl buvo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas. 1949 07–1953 01 S. Staniškis su A. Ramanausku (slapyvardis Vanagas) ir K. L. Baliukevičiumi (slapyvardis Dzūkas) redagavo ir leido Pietų Lietuvos (Nemuno) srities štabo laikraštį Partizanas. Nuo 1950 08 buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado (A. Ramanausko) pirmasis pavaduotojas. 1950–51 parengė Lietuvos partizanų Rikiuotės ir Šaudymo statutus, Karo lauko teismų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įstatų projektus. 1952 01 29 S. Staniškis buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) antruoju pavaduotoju.
Sergijus Staniškis
Saugumo užverbuoti ir tapę agentais buvę partizanai A. Stanaitis (slapyvardis Briedis) ir J. Šalčius (slapyvardis Šermukšnis) išdavė S. Saniškio (Pietų Lietuvos srities) vadavietę. Apsuptas nusišovė.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
II rūšies Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas (1927), Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928). Partizanų Laisvės kovos 2 laipsnio kryžius (1949). Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998, po mirties).
2003 S. Saniškio žūties vietoje pastatytas paminklas.
Pelė; Antanaitis; Litas; Viltis; Tėvukas; -Sergijus Staniškis
L: J. Venskevičius Paskutinysis Dzūkijos partizanų vadas / Laisvės kovų archyvas t. 2 Kaunas 1991; K. Stanaitis Pietų Lietuvos srities vado Sergijaus Staniškio žūtis / Laisvės kovų archyvas t. 6 Kaunas 1993; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 7 Vilnius 2007.
2921