serializmas

serialzmas, serijinės technikos atmaina, kuri serijiškumo principą taiko aukščio, ritmo, dinamikos, artikuliacijos, tempo ir kitiems muzikos parametrams.

Bruožai

Dodekafoninių kūrinių serijose ir jų variacinėje plėtotėje dar atsiskleidžia jų elementų hierarchija, lemianti tradicinį klasikinės formos modelį. Su serializmo technika prasidėjo naujas muzikinio mąstymo etapas – struktūralizmas. Jo kompozicijų formavimo procesai siejami ne su tematizmu, jo eksponavimo ir plėtotės funkcijomis, bet su serijinių struktūrų variantine kaita. Vienas paprasčiausių serializmo pavartojimo būdų – dviejų (aukščio ir ritmo) serijų jungimas, joms taikant analogiškas skaitmenines progresijas: dvylikos aukščių chromatinės eilės principas perkeliamas į pasirinktu vienetu tolydžio ilgėjančių trukmių eilę.

Raida, žymesni kūrėjai

Vienas pirmųjų serializmo kūrinių – O. Messiaeno etiudas fortepijonui nr. 2 (iš Keturių ritminių etiudų). Jo parengiamąją medžiagą sudaro dvylikos progresuojančių garso trukmių trys eilės, dvylikos nepasikartojančių aukščių trys eilės, vienuolikos artikuliacinių ir septynių dinaminių niuansų eilės. Kiekvienas eilės aukštis sistemingai jungiamas su vienu ir tuo pačiu kito parametro eilės elementu. Serializmas, kaip įvairių garso parametrų jungimo technika, itin būdinga 20 a. 5 dešimmečio kūriniams. Serialistinės kompozicijos vieningumui ir struktūrų tvarkai palaikyti svarbiu veiksniu tapo ne tik progresijos, proporcijos, bet ir skaičius. Pvz., E. Denisovo kantatos Inkų saulė d. 3 tokiu organizuojančiu skaičiumi pasirinktas šešetas: 6 serijos garsai, 6 dinaminiai atspalviai, 6 tembrai. K. Stockhausenas kūrinyje Klavierstück nr. 2 skaičiaus vartojimo sistemai priskyrė ir pauzes.

Serializmą kūryboje vartojo P. Boulezas, K. Stockhausenas, L. Nono, H. Pousseuras, A. Schnittke, A. Pärtas. Maksimaliai išsiplėtus serialiai organizuotų parametrų sistemai serializmas pasiekė aukščiausią savo raidos stadiją – totalųjį serializmą (truko neilgai).

K. Stockhausen Texte zur elektronischen und instrumentalischen Musik 1. Bd. Köln 1963; L. Koblyakov Pierre Boulez. A World of Harmony 2 v 1990; S. Kurbatskaja, J. Cholopov P'er Bulez. Ėdison Denisov. Analitičeckie očerki Moskva 1998.

2898