sèrija (lot. series – eilė), skirtingo aukščio garsų eilė, kurią kartojant tam tikra tvarka, sukuriama kompozicija. Serija gali būti sudaryta iš garsų įvairaus skaičiaus. Dažniausiai seriją sudaro 12 garsų eilė, vartojama klasikinėje dodekafonijoje. Temperuotoje darnoje iš įvairių intervalinių kombinacijų galima gauti 479 001 600 serijų. Serijos pagrindiniai pavidalai kartoja senosios Nyderlandų mokyklos polifonijos formas – 4 garsų sekõs variantus: primą, inversiją, retrogradą, retrogrado inversiją.
Lyginant su tema, serija neužbaigta, emociškai paveiki muzikinė mintis. Serija tokia pat muzikos kategorija kaip ir intonacija, harmonija, kontrapunktas ir kitos. Jos intonacija, ritmas, tembras neapibrėžti, jos ribos gali nesutapti su formos dalimis ir jos sintaksinėmis struktūromis. Nors serija tik parengiamoji kompozicijos medžiaga, jos intervalinė struktūra nulemia kūrinio derminį ir harmoninį charakterį, tonalumo ar fonizmo laipsnį.
Kūriniuose, sukurtuose serializmo technika, vartojamos ne tik aukščio, bet ir kitais muzikos parametrais (ritmu, dinamika, artikuliacija, tembru) grindžiamos serijos. Vieną pirmųjų ritmiškai progresuojančios serijos variantų pateikė O. Messiaenas (Keturi ritminiai etiudai fortepijonui). Jo seriją sudaro reguliariai didėjančių ritminių verčių seka, analogiška chromatiniam garsaeiliui. Lietuvių muzikoje serija pirmą kartą pavartota M. K. Čiurlionio kūryboje.
2898