šėrmas, žmogaus organizuojama ir reguliuojama gyvulių mityba. Naminiai gyvuliai šeriami įvairiais pašarais. Gyvulio organizmas turi gauti energijos ir visų reikiamų maisto medžiagų. Pagal gyvulių rūšį, veislę, amžių, lytį, kūno masę, jų produktyvumo grupę, nustatytas šėrimo normas skaičiuojamas racionas. Įvairių rūšių gyvulių virškinimo organų sandara skirtinga, todėl jie šeriami nevienodais pašarų racionais. Pašarai prieš šėrimą smulkinami, maišomi, koncentratai granuliuojami. Atrajojančiųjų gyvulių (galvijų, ožkų, avių) raciono pagrindą sudaro daug celiuliozės turintys pašarai: žolė, šienas, šiaudai, silosas; duodama ir cukrinių runkelių griežinių, grūdų žlaugtų, koncentruotųjų pašarų (grūdų, sojos ir rapsų rupinių, kombinuotųjų pašarų), pridedama mineralinių vitamininių priedų. Kiaulės šeriamos koncentruotaisiais (grūdų miltais, sojų, rapsų rupiniais), sultingaisiais (runkeliais, bulvėmis, kombinuotuoju silosu), gyvuliniais (nugriebtu pienu, pieno milteliais, žuvų miltais, konservuotųjų žuvų atliekomis) pašarais arba tik specialiais kombinuotaisiais pašarais. Tinkamai šeriami, laikomi ir prižiūrimi gyvuliai būna produktyvūs. Naminių gyvūnų šėrimą tiria zootechnika.
2499