šemenys, budėjimas prie mirusiojo iki laidotuvių. Šermenų tradicijoje akcentuojama prisikėlimo iš numirusiųjų viltis, bažniausiai palydėjimas su malda ir liturginėmis apeigomis. Šermenų maldos, giesmės ir apeigos yra katalikų liaudiškojo pamaldumo dalis. Šermenys trunka 1–3 dienas.
LIETUVOJE pagal seną paprotį atėjus į šermenis persižegnojama, tyliai sukalbami poteriai arba malda Viešpaties Angelas, mirusiojo artimiesiems pareiškiama užuojauta. Vakare susirinkus daugiau žmonių giedamos šermenų giesmės – dažniausiai Švč. Jėzaus Vardo rožinis, Kalvarijų kalnai, Graudūs verksmai, psalmės, Bažnyčios patvirtintos kitos giesmės. Giedamos šermenų giesmės apie mirtį, Dievo teismą, atgailą, Dievo apvaizdą, skaistyklą ir dangų, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų užtarimą. Tada, kai prie mirusiojo negiedama, meldžiamasi pagal Biblijos tekstus. Šermenų giesmių melodijos oficialiai išleistos Romos katalikų apeigyno Lietuvos vyskupijoms Prieduose (1966), giesmės ir kitos maldos – įvairiuose liturginiuose maldynuose.
2245