Šern miška yra Klaipėdos rj. savivaldybės teritorijoje, 7 km į pietvakarius nuo Gargždų. Plotas 900 ha, mišku apaugę 750 hektarų. Susideda iš Šernų ir Piliakalnio miškų. 90 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Masyvo šiaurės vakarine dalimi ir vakariniu pakraščiu teka Minija. Reljefas banguotas. Miško augavietės vidutinio derlingumo normalaus drėgnumo ir derlingos laikinai įmirkstančios. 67 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 31 % apsauginiai III grupės ir 2 % rekreaciniai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 53 %, beržynų 19 %, eglynų 15 %, juodalksnynų 4 %, ąžuolynų 3 %, baltalksnynų, drebulynų, liepynų ir kitų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai medynai 37 %, bręstantys 11 %, brandūs 21 %. Medynų vidutinis amžius 60 m., bonitetas II,2, skalsumas 0,70, tūris 209 m3/ha, metinis prieaugis 6,9 m3/ha. Prie Minijos įsikūręs Minijos ichtiologinis draustinis. Miškuose auga introdukuotų medžių (raudonųjų ąžuolų, maumedžių, pocūgių), senų, našių kultūrinės kilmės eglynų ir dviardžių pušynų su eglėmis, yra gamtos ir kultūros objektų: Šernų kapinynas, Dovilų piliakalnis, Šernų ąžuolas, Šernų akmuo ir Šernų šaltinis. Šernų girininkijoje yra nedidelis miško muziejus.
Nuo 1944 Šernų miškuose prieglobstį rasdavo Žemaičių apygardos Šatrijos ir Kardo rinktinių Lietuvos partizanai. Dėl miškų izoliuotumo čia partizaninis pasipriešinimas prieš sovietų okupacinį režimą nebuvo aktyvus.
2355
228