seroterãpija (sero… + terapija), gydymas imuniniais serumais ar imunoglobulinais. Seroterapijai naudojami žmogaus (homogeniniai) ar gyvūnų (heterogeniniai) imuniniai serumai arba imunoglobulinai, kurie įšvirkščiami į užkrėstą organizmą. Seroterapija padeda gydyti botulizmą, difteriją, stabligę. Patekę į organizmą serume esantys specifiniai antikūnai labai greitai neutralizuoja patogeninius mikroorganizmus ar jų apykaitos produktus (toksinus), bet šių antikūnų poveikis yra trumpalaikis. Įšvirkšti serumuose esantys antikūnai veikia tik kraujotakoje esančius toksinus, jie nepasiekia toksinų, prasiskverbusių į ląsteles ir audinius ar dalyvaujančių medžiagų apykaitos procesuose, todėl ligoms gydyti seroterapija skiriama kaip galima anksčiau. Homogeniniai serumai gaunami iš persirgusių žmonių kraujo. Heterogeniniai serumai – tai kitos biologinės rūšies (ne žmogaus) organizme pasigaminę serumai. Dažniausiai naudojami arklio serumai. Dėl heterogeniniuose serumuose esančių stipriomis antigeninėmis savybėmis pasižyminčių baltyminės kilmės priemaišų būna sunkių alerginių reakcijų. Norint išvengti šių reakcijų ar jas sušvelninti, prieš tai patikrinamas ligonio jautrumas arklio serumui ir atliekama desensibilizacija. Terapinė serumo dozė švirkščiama arba lašinama į veną. Dažniausios komplikacijos – anafilaksinis šokas ir seruminė liga.
1955