seròzinis dañgalas (tunica serosa), sunknė, plėvė, gaubianti stuburinių gyvūnų ir žmogaus pilvo, krūtinės organus ir išklojanti juos supančias serozines ertmes. Serozinio dangalo dalis, gaubianti vidaus organus vadinama vidurių lapeliu, išklojanti ertmių sienas – pasieniniu lapeliu. Abu lapeliai susideda iš skaidulinio jungiamojo audinio, padengto vienasluoksniu plokščiu epiteliu (mezoteliu), tarp jų siaura, uždara, plokštoko maišo formos ertmė, turinti šiek tiek serozinio skysčio. Paviršius, atkreiptas į ertmę, lygus, blizgantis, slidus. Serozinis dangalas užtikrina vidaus organų paslankumą, todėl svarbus kvėpavimui, širdies, žarnyno veiklai. Lapeliai gali sudaryti duplikatūras (raiščius, pasaitus, taukines), lokalias ertmes (kišenes, ančius). Ten, kur nėra serozinio dangalo, organo sieną dengia adventicija, fiksuojanti organą su aplinkiniais audiniais. Serozinis dangalas susidaro ankstyvoje embriogenezėje iš nesegmentuotos mezodermos lapelių, supančių celomą. Serozinis dangalas, gaubiantis plaučius, vadinamas krūtinplėve (pleura), širdį – širdiplėve (perikardu), pilvo organus – pilvaplėve (peritoneumu).
2064