šèrpai (savivardis šarkhombo), šèrpa, Azijos tauta. Gyvena Nepale, Indijoje, Tibeto pasienyje. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 250 000 šerpų. Kaba kangpo kalba (priskiriama kinų ir tibetiečių kalboms), tibetiečių ir nepalų kalbomis. Tikintieji – budistai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas).
šerpas su nešuliais kopia į kalną
Svarbiausi verslai – žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, grikiai, bulvės), gyvulininkystė (avys, jakai), prekyba gyvuliais, vilna, sūriais, sviestu; dalis šerpų lydi įvairias ekspedicijas, neša jų krovinius. 1953 05 29 į Džomolungmą pirmieji įkopė alpinistas E. P. Hillary (Naujoji Zelandija) ir šerpas Tenzingas Norgay (Nepalas). Iki 20 amžiaus vidurio vertėsi prekybiniu tarpininkavimu (druska, vilna, geležis, grūdai).
Tradicinis būstas žiemą – akmeninis dviejų aukštų namas dvišlaičiu mediniu stogu, su langais antrame aukšte, atviru židiniu; vasarą – vienaaukštis akmeninis namas, dengtas akmens plokštėmis.
Tradiciniai moterų drabužiai – marškiniai, liemenė, vilnoniai chalatai plačiomis rankovėmis, sijonas ir prijuostė, konuso formos kepurėlės su ausinėmis, vyrų – marškiniai su apykakle, plačios kelnės, turbanas, trikampės kailinės kepurės.
Tradiciniai valgiai – iš kukurūzų, kviečių, grikių miltų, bulvių, virtos ir džiovintos mėsos, pieno produktų, geriama arbata su pienu ir druska. Vyrauja nuklearinė šeima, patrilokalinė santuoka. Esama broliškos poliandrijos, rečiau – poliginijos.