serpentinai

serpentnai (lot. serpentinus – gyvatiškas), sluoksniuotųjų silikatų poklasio mineralų grupė, kurių struktūrinių atmainų ir politipų bendra formulė Mg₆(OH)₈[Si₄O₁₀]. Dažnai turi geležies, aliuminio, nikelio, kartais titano, mangano, kalcio priemaišų. Pagrindiniai mineralai yra antigoritas, serpofitas, lizarditas ir chrizotilas. Randami masyvios mikrokristalės, amorfinės, plokštelinės arba plaušelinės struktūros agregatais. Serpentinitų spalva dažniausiai įvairių atspalvių žalia, kartais balta, gelsva arba melsva; būna įvairių spalvų mišinių – tokie agregatai būna margi (primena margą gyvatės odą). Serpentinitai neskaidrūs, išskyrus taurųjį serpentiną – ofitą. Blizgesys stiklo, vaško, riebus. Kietumas 2–4. Tankis 2300–2600 kg/m³. Skalumas labai tobulas viena kryptimi. Lūžis lygus, kriauklėtas. Susidaro metasomatinių procesų metu karštiems tirpalams ir dujoms veikiant pirokseno ir olivino turinčias magmines uolienas arba dolomitus bei per hipergeninius procesus dūlant ultrabazinėms uolienoms. Serpentinai su nikelio priemaiša (iki 16 %) yra nikelio rūda, ofitas ir jo turinčios uolienos (ofiokalcitai) – dekoratyvinis akmuo, pluoštinis chrizotilas (chrizotilo asbestas) – ugniai atspari medžiaga.

2961