serpentintai (lot. serpentinus – gyvatiškas), bendras, daugiausia iš serpentinų susidariusių magminių ultrabazinių ir metamorfinių uolienų pavadinimas. Susiformuoja esant 200–400 °C temperatūrai, padidėjusiam slėgiui, veikiant hidroterminiams tirpalams ir fluidams iš ultrabazinių (dunitų, peridotitų) ir metamorfinių (skarnų, kalcifyrų) uolienų, vykstant jų pakitimams dėl serpentinizacijos. Struktūra pluoštinė. Tekstūra tanki dėmėta arba juostuota. Spalva žalsva, ruda, gelsva (dėmėta, primenanti gyvatės odą). Susidarę daugiausia iš serpentinų, būna magnio (kartais geležies, kalcio) silikatų ir hidrosilikatų (olivino, pirokseno, raginukės). Būna karbonatų, magnetito, rečiau talko, aktinolito, tremolito, brusito, chlorito, chalcedono ir kitų mineralų priemaišų (serpentinituose randama apie 70 mineralų). Temperatūrai didėjant serpentinitai dehidratuojasi ir virsta antriniais dunitais, peridotitais ir kitomis uolienomis. Gražių spalvų serpentinitai naudojami apdailai, pluoštinė atmaina – asbestcementinėms dangoms gaminti, iš serpentinizuotų dunitų gaminamos kaitrai atsparios medžiagos. Serpentinitų telkinių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kinijoje, Lenkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje. Su serpentinitais susiję chromo, kobalto, nikelio, vario, platinos, aukso ir kitų metalų, asbesto, talko, magnezito telkiniai. Lietuvos pietinės dalies kristaliniame pamate yra su serpentinitais susijusių geležies rūdos telkinių.
2271