serpentinizãcija, hidroterminis postmagminis arba metasomatinis procesas. Per serpentinizaciją ultrabazinėse ir bazinėse magminėse (dunituose, piroksenituose, peridotituose, gabruose, bazaltuose) bei metamorfinėse (skarnose, kalcifyruose, kristaliniuose skalūnuose) uolienose esantys pirminiai bevandeniai magnio ir geležies silikatai (olivinas, ortopiroksenai, rečiau klinopiroksenai) veikiami 100–450 °C temperatūros hidroterminių, dažnai daug anglies dioksido turinčių tirpalų ir fluidų irsta (dėl hidratacijos) bei virsta serpentinais (daugiau kaip 200 °C temperatūroje – antigoritu, žemesnėje – lizarditu, chrizotilu); tuo pat metu iš geležies pertekliaus susidaro magnetitas. Su serpentinizacija susijęs serpentinitų, chrizotilo asbesto, geležies rūdos telkinių susidarymas. Priešingas serpentinizacijai reiškinys vadinamas deserpentinizacija – serpentinai dehidratuojasi (netenka vandens) ir virsta antrinėmis ultrabazinėmis uolienomis.
2271