Serpuchov (Серпухов, Sèrpuchovas), miestas Rusijos Federacijos vakaruose, Maskvos srityje, į pietus nuo Maskvos, prie Naros ir Okos santakos; rajono centras. 126 273 gyventojai (2020).
Upių uostas. Laivai ir keltai plaukia į Tarusą, Polenovo. Per Serpuchovą eina Maskvos–Tulos geležinkelis ir plentas. Mašinų (įrenginių cheminiam pluoštui gaminti, medicinos prietaisų, oro valymo įrangos ir filtrų), buitinės technikos, kondensatorių gamyba, metalo apdirbimo, chemijos (cheminio pluošo ir siūlų), statybinių medžiagų, baldų, tekstilės, verpimo, siuvimo, maisto (mėsos, pieno) pramonė. Turizmas. Raketų pajėgų karinis institutas (įkurtas 1940), Maskvos pramonės, Maskvos prietaisų inžinerijos ir informatikos, Maskvos technikos, Rusijos sociologinio universitetų, Maskvos aviacijos, Rusijos tekstilės ir lengvosios pramonės institutų filialai, kitos aukštosios mokyklos. Muzikinis dramos teatras (įkurtas 1915). Istorijos ir dailės muziejus (įkurtas 1920). Netoli Serpuchovo yra Okos terasų gamtos rezervatas (įkurtas 1945).
Architektūra
Išliko kremliaus sienų ir pylimų fragmentai (apie 1556), buvęs Serpuchovo apskrities žemietijos valdybos pastatas (1860). Vienuolynų ansambliai – Viešpaties (įkurtas 1360, Švč. Mergelės Marijos Įvesdinimo į šventyklą soboras, 17 a.), Vysockio (14–19 a.), Jėzaus Kristaus Nukryžiavimo (1718–80). Cerkvės – Švenčiausiosios Trejybės (1670), Viešpaties Apreiškimo (1713), Kazanės Dievo Motinos ikonos (1746), Pranašo Elijo (1748), Šv. Mikalojaus Stebukladario (1835–57), Visų Šventųjų (1870).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1339, buvo Maskvos pietines prieigas ginanti tvirtovė. 1341–1456 dalinės kunigaikštystės centras. Nuo 14 a. antros pusės religinis ir kultūrinis centras (1360 įkurtas Viešpaties, 1374 – Vysockio vienuolynas). 1382 nuniokotas Tochtamyšo, 1408 – Edigėjaus, 1409 Švitrigailos kariuomenės, 15 a. pabaigoje–16 a. nuolat puldinėjamas Krymo totorių. 1556 apjuostas akmeniniu kremliumi. 17 a. pradžioje Serpuchovą buvo užėmę abu apsišaukėliai carai Dmitrijai, I. Bolotnikovo sukilėliai, 1610 – lietuvių ir lenkų kariuomenė. 17 a. viduryje prarado strateginę reikšmę, bet sustiprėjo ekonomiškai: plėtota geležies gavyba, kalvystė, nuo 18 a. – odos apdirbimas, drobės, vėliau ir gelumbės audimas. Nuo 19 a. vidurio buvo svarbiausias Maskvos gubernijos tekstilės pramonės centras. 1781 gavo apskrities miesto teises.