šertvnai (Polypodiophyta), augalų karalystės skyrius. Žinoma daugiau kaip 470 genčių, apie 10 000 rūšių. 5 klasės: marsilijainių (Marsileopsida), maratijainių (Marattiopsida), driežlielainių (Ophioglossopsida), šertvainių (Polypodiopsida) ir plūstainių (Salviniopsida). Pirmieji šertvūnai atsirado ankstyvuoju kreidos, klestėjo karbono periodu. Daugiamečiai, retai vienamečiai žoliniai, kartais iki 16 m aukščio medžio pavidalo augalai. Lapai paprasti arba sudėtiniai, dažniausiai plunksniški. Sporangės susitelkusios lapų (tropofilų) apatinėje pusėje, kartais susidaro ant atskirų lapų – sporofilų arba specializuotose tropofilų dalyse. Sporangės susitelkusios sorais. Izosporinių šertvūnų visos sporos vienodos, heterosporinių šertvūnų – vyriškosios sporos smulkios, moteriškosios – stambios. Iš sporų išauga fotosintezę vykdantis vienalytis (heterosporinių) arba dvilytis (izosporinių) gametofitas, vadinamas polaiškiu. Po apvaisinimo išauga naujas sporofitas. Lietuvoje 20 savaiminių rūšių, priklausančių 13 genčių, ir 4 svetimžemės, priklausančios 3 gentims. Driežlielainių klasei priklauso 2 gentys, 6 rūšys, šertvainių – 11 genčių, 18 rūšių, plūstainių – 1 išnykusia laikoma rūšis – plūduriuojančioji plūstis ir 1 svetimžemė rūšis. Daugiau kaip 10 rūšių šertvūnų auginami gėlynuose.
849