šerýtė (Setaria), miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 130 rūšių. Paplitusi atogrąžų, paatogrąžių ir vidutiniškai šilto klimato srityse.
Vienametės ir daugiametės žolės. Lapai linijiški arba lijiniškai lancetiški, su plėviniu arba iš blakstienėlių sudarytu liežuviu. Žiedai susitelkę į tankias, varpos pavidalo šluoteles. Visas ar bent dalį varpučių supa ilgų šerelių kuokštas. Varputės su 2 žiedais, varpažvyniai ir žiedažvyniai be akuotų. Apatinis varputės žiedas dažnai vienalytis (vyriškasis) arba belytis. Italinė šerytė (Setaria italica), palminė šerytė (Setaria palmifolia), rusvoji šerytė (Setaria pumila) auginamos dėl maistui ir pašarui naudojamų grūdų. Italinė šerytė, barzdotoji šerytė (Setaria barbata), didžialapė šerytė (Setaria megaphylla), gelsvoji šerytė (Setaria flavida), paupinė šerytė (Setaria leuceopila), stambiavarpė šerytė (Setaria macrostachya), kupstinė šerytė (Setaria sphacelata) auginamos gyvulių pašarui. Gėlynuose auginamos italinė šerytė, palminė šerytė ir didžialapė šerytė. Žalioji šerytė (Setaria viridis), rusvoji šerytė, menturinė šerytė (Setaria verticilata), Faberio šerytė (Setaria faberi) yra įvairių kultūrinių augalų pasėlių piktžolės.
italinė šerytė
Lietuvoje savaiminių šerytės rūšių nėra. Rusvoji šerytė ir žalioji šerytė yra archeofitai; Pietų Lietuvoje dažnos. Auga pasėliuose, dykvietėse, pakelėse. Menturinė šerytė, italinė šerytė ir Faberio šerytė – reti svetimžemiai augalai. Italinė šerytė auginama gėlynuose, kolekcijose.
849
-čiumiza