Mobutu Sese Seko (Sesė Sekas Mobùtu), tikr. Joseph-Désiré 1930 10 14Lisala (Pusiaujo provincija) 1997 09 07Rabatas, Kongo Demokratinės Respublikos (1971–97 Zairas) politikas. Maršalas (1982). Ngbandžių tautybės. Įgijo katalikišką išsilavinimą. 1949–56 tarnavo Belgijos kolonijinėje kariuomenėje. 1956–58 laikraščio L’Avenir žurnalistas. Studijavo Briuselio universiteto Sociologijos fakultete. 1960 pradžioje Briuselyje dalyvavo apskritojo stalo konferencijoje, kurioje nutarta Kongui suteikti nepriklausomybę. 1960 kariuomenės generalinio štabo viršininkas; nuvertus ministrą pirmininką P. H. Lumumbą (dėl jo nužudymo kaltintas ir S. S. Mobutu) tapo faktiniu Kongo Demokratinės Respublikos vadovu. Nuo 1961 – kariuomenės vyriausiasis vadas. 1965 organizavo valstybės perversmą.
Sese Seko Mobutu
1965–97 prezidentas, vyriausybės ir įvairių ministerijų vadovas (užsienio reikalų, nacionalinės gynybos, teritorijų saugumo, teisingumo). 1967 įkūrė Revoliucijos liaudies judėjimą, kuris tapo valdančiąja ir vienintele legalia partija. Nacionalizavo stambias pramonės įmones, ypač vario kasybos. Naikino politinius oponentus. Vykdė autentiškų pavadinimų grąžinimo kampaniją: 1966 Léopoldville’is pavadintas Kinšasa, 1971 Kongas – Zairu. Sau vietoj Josepho-Désiré pasirinko vardus Sese Seko. Vaikus įsakė vadinti afrikietiškais vardais. Uždraudė juos krikštyti, o gyventojams – vilkėti europietiškus drabužius. Užsienio politikoje bandė laviruoti tarp Vakarų ir Rytų valstybių. Rėmė antikoministinį judėjimą Angoloje, bet kartu palaikė draugiškus ryšius su Rumunija, Kinija, Šiaurės Korėja. S. S. Mobutu įtvirtino vieną ilgiausiai gyvavusių, labiausiai korumpuotų režimų Afrikoje.
20 a. 8 dešimtmetyje pasaulinėje rinkoje sumažėjus vario kainoms ir nepaprastai išaugus korupcijai, šalyje ėmė didėti nepasitenkinimas S. S. Mobutu režimu. 9 dešimtmetyje kilo masinė infliacija, valstybė paskelbė negalinti mokėti skolų. 1990 S. S. Mobutu pažadėjo pradėti demokratines reformas, bet 1993 vėl griebėsi represijų. 10 dešimtmečio viduryje į Kongą, gelbėdamiesi nuo persekiojimų, iš Ruandos pabėgo keli šimtai tūkstančių žmonių. S. S. Mobutu įsakė kariuomenei juos išvyti, tutsių tautybės žmonėms palikti šalį. Tai sukėlė visuotinį nepasitenkinimą ir sukilimą. 1996 opozicija kovai su S. S. Mobutu sukūrė Demokratinių jėgų Kongui išlaisvinti sąjungą (lyderis –L.-D. Kabila). 1997 sukilėliams užėmus didžiąją dalį šalies S. S. Mobutu išvyko į Togą, vėliau – į Maroką.