G. van Honthorst. Jėzaus Kristaus vainikavimas erškėčiais (aliejus, apie 1622, Valstybinis muziejus Amsterdame)
šešėliãvimas, šviesókaita, šviesótamsa, šviẽsšešėliai, vaizduojamosios dailės raiškos priemonė: tikrovės iliuzija plokštumoje kuriama šviesos ir šešėlių išdėstymu bei jų sodrumu, ryškumu. Akademiniame piešinyje vaizduojamo objekto forma skaidoma į 3 šviesumo zonas: šviesiąją (kartais su blyksniu), tarpinę (pusšešėlį) ir tamsiąją (šešėlį). Šios dalys perteikiamos brūkšniais, įvairaus šviesumo tonais. Šešėliavimo teorija susiklostė Renesanso epochoje. Šešėliavimo taikymas tapyboje dar vadinamas chiaroscuro.