šeštasis aklųjų pojūtis

šeštàsis akljų pójūtis, hipotetiškas informacijos gavimo būdas, kuriuo aklieji pajunta kliūtis ir jų išvengia. Tai stipresnis jutimas veido oda, klausos ir kitais organais. Iš pradžių gebėjimas išvengti kliūties buvo aiškinamas tuo, kad sutrikus regai išlavėja kitas specialus gebėjimas (kai kurie mokslininkai jį laikė telepatija, aiškiaregyste). Atlikus tyrimus nustatyta, kad kliūčių išvengti padeda subsensoriniai sąlyginiai refleksai, taip pat atskleistas ir vadinamasis nespecifinis refleksas – odos jautrumas šviesos bangoms. Kliūtis keičia žmogaus balsą ir kitų garsų tembrą, aplinkos temperatūrą. Šie pokyčiai sąmoningų pojūčių ir suvokinių (suvokimas) nesukelia, bet smegenyse žymu jų atgarsiai, vadinamosios subsensorinės reakcijos. Žmogui dažnai susiduriant su kliūtimis šios reakcijos tampa nesąmoningo atsargumo signalais. Žmogus prieš kliūtį sustoja, nors pats nežino, kaip suvokė, kad ji yra. Pajusti kliūtį padeda ir regos likučiai. Šeštasis aklųjų pojūtis ir nespecifinio jautrumo mechanizmai dar nėra visiškai išaiškinti.