Šešuolių miškai

Šešuõlių miška yra Širvintų rj. ir Ukmergės rj. savivaldybių teritorijoje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Širvintų. Plotas 5110 ha, mišku apaugę 3950 hektarų. 96 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Masyvo rytinėje dalyje yra Kertušo ežeras. Iš jo išteka Kertuša (Širvintos dešinysis intakas) su intakais Parija ir Balže. Pietinis pakraštys siekia Širvintą. Per miška teka jos dešinysis intakas Augūnė. Masyvas pelkėtas (didžiausios Verškainių ir Kertušos aukštapelkės). Dauguma miškų nusausinti. Miško augavietės laikinai įmirkstančios, vietomis pelkinės. 97 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 3 % vandens apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 9 %. Eglynų yra 37 %, beržynų 24 %, drebulynų 16 %, pušynų 15%, juodalksnynų 4 %, ąžuolynų ir baltalksnynų po 2 %. Jaunuolynai sudaro 30 %, pusamžiai medynai 29 %, bręstantys 15 %, brandūs 26 %. Medynų vidutinis amžius 51 m., bonitetas I,7, skalsumas 0,72, tūris 195 m³/ha, metinis prieaugis 6,2 m³/ha. Miškuose yra archeologijos paminklai – Pavydžių piliakalnis ir pilkapynas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų 8 paukščių lizdavietės, 28 miško buveinės (109,7 ha).

Nuo 1944 vasaros Šešuolių miškuose veikė Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai. Jie dalyvavo daugelyje kautynių su Ukmergės, Želvos Valstybės saugumo ministerijos (SSRS) daliniais.

2355

228