Šešupė ties Marijampole
Šešùpė (lenk. Szeszupa, rus. Шешупе), upė Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrado sritis); Nemuno kairysis intakas. Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, bendras ilgis apie 298 km; iš jų apie 158 km Šešupė teka per Lietuvą, apie 62 km – per Rusiją, apie 27 km – per Lenkiją, 51 km upe eina Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado sritis) siena. Baseino plotas 5988 km2 (Lietuvoje 4782 km2, Lenkijoje – 287 km2, Rusijoje – 919 km2).
Prasideda Lenkijoje, prie Šešupėlio (Szeszupka) kaimo, į pietryčius nuo Ančios ežero, 18 km į šiaurę nuo Suvalkų. Aukštupys leidžiasi nuo Sūduvos aukštumos. Už Pašešupio (Poszesupie; 270 km nuo žiočių) įteka į Lietuvą, teka per Kalvariją. Nusileidusi į Vidurio Lietuvos žemumą nuo santakos su Želsvele pasuka į šiaurę, teka per Liudvinavą, Marijampolę, nuo Sasnos žiočių – į šiaurės vakarus, pro Pilviškius. Nuo Kudirkos Naumiesčio iki Jotijos žiočių upe eina Lietuvos ir Rusijos Federacijos siena, toliau apie 62 km iki pat žiočių Šešupė teka Rusijos Federacijos (Kaliningrado sritis) teritorija. Įteka į Nemuną 85 km nuo jo žiočių, 3 km į šiaurę nuo Raudžių (Riadino). Didžiausi intakai: kairieji – Sūduonia, Rausvė, Širvinta, Alksnupė (Staraja), dešinieji – Šelmenta, Kirsna, Dovinė, Sasna, Pilvė, Višakis, Vandrupė, Milupė, Nenupė, Nova, Aukspirta, Siesartis, Jotija.
Šešupė
Slėnis negilus, 0,4–1 km pločio. Vagos plotis aukštupyje 5–15 m, vidurupyje 20–35 m, žemupyje 25–50 m, kai kur 60–70 metrų. Gylis 0,2–3,2 metro. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s. Sniego tirpsmo vandenys sudaro 37 %, lietaus – 36 % metinio nuotėkio. Vaga negiliai įsirėžusi, todėl požeminis maitinimas negausus (27 %). Būdingi dideli pavasario potvyniai ir nedideli vasaros bei rudens poplūdžiai.
Šešupė (užtvanka ties Krasnoznamensku, Kaliningrado sritis, Rusija)
Vandens vidutinis debitas prie Lenkijos ir Lietuvos sienos, ties Pašešupiu, – 1,67 m3/s. Debitas ties Kudirkos Naumiesčiu (113 km): vidutinis – 17,0, maksimalus – 267 m3/s; ties Beinikiemiu (Dolgoje, 43 km nuo žiočių): vidutinis – 32,6, maksimalus – 679 m3/s; žiotyse vidutinis daugiametis – 33,0 m3/s. Pavasario potvynių trukmė 45–48 d., lietaus poplūdžių 18–23 dienos. Didžiausių poplūdžių debitas: ties Kalvarija 20,9 m3/s, ties Marijampole 77,0 m3/s, ties Beinikiemiu 343 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė ties Kalvarija: vidutinė – 1,2, didžiausia – 2,5 m; ties Lenkininkais (Lesnoje): vidutinė – 5,8, didžiausia – 8,2 metro. Upė dažniausiai užšąla gruodžio antroje pusėje, pavasario ledonešio pradžia kovo 16–18 dienomis. Didžiausi tvenkiniai: Antanavo hidroelektrinės (177 km nuo žiočių, plotas 107,7 ha), Marijampolės II (201 km, 75 ha), Kudirkos Naumiesčio (115 km, 19 ha), Lakinskų (243 km, plotas 6 hektarai).
Liubave (pasienyje su Lenkiją) ir Kudirkos Naumiestyje prie Šešupės veikia vandens matavimo stotys.
6 km į šiaurės rytus nuo Kalvarijos, Šešupės dešiniajame krante, yra Lakinskų piliakalnis. Šešupės slėnio ruožas tarp Bajoraičių ir Panovių saugomas Šešupės draustinyje.
Pakrančių didžiausi miestai: Kalvarija. Marijampolė, Lazdynai (Kaliningrado sritis).
1039