Sètas (Set, Seth), senovės egiptiečių dykumos, audros dievas. Kultas susiklostė ikidinastiniu laikotarpiu, manoma, Ombe (dabar Kum Umbu), kulto centrų buvo Žemutiniame Egipte, al Fajumo oazėje. Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Seto kultas paplito po visą Egiptą. Setas priklausė Heliopolio eneadai. Laikytas Libijos dykumos globėju, al Dachlos ir al Chargos oazėse jam buvo pastatydintos šventyklos. Minimas Piramidžių tekstuose. Garbintas (ypač II dinastijos, vienas jos valdovų identifikavo save tik su Setu, ir XIX bei XX dinastijų laikotarpiais) kaip faraonų globėjas (kartu su Horu), laikytas dievui Ra artimu dievu, padedančiu šiam grumtis su tamsos ir blogio įsikūnijimu demonu gyvate Apopu. Seto vardu titulavosi daug XIX dinastijos faraonų. Hiksų viešpatavimo laikotarpiu Setas pradėtas tapatinti su semitų karo dievu Baalu, kulto centras perkeltas į Avarį (Nilo deltos rytinėje dalyje).
Setas (statula, bronza, sidabras, IXI–XX dinastija, apie 1300–1080 m. prieš Kristų, Carlsbergo Gliptoteka)
Setas (dešinėje) ir Horas (reljefas ant faraono Senuserto I statulos postamento, apie 1950 pr. Kr.; Egipto muziejus Kaire)
Ilgainiui Setui priskirtos audros, dykumų valdovo funkcijos, suteikta neigiamų savybių (tai, manoma, ypač susiję su derlingumo dievo, pomirtinio pasaulio valdovo Ozyrio kulto plitimu). Setas įkūnijo blogio, prievartos, griaunamąsias jėgas, pyktį, pavydą, chaosą, laikytas žmonių priešu.
Naujosios valstybės laikotarpiu (apie 1539–apie 1075 pr. Kr.) Setas garbintas kaip karo dievas. Mituose Setas vadinamas žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut sūnumi, Ozyrio ir deivės Neftidės broliu. Veikia viename svarbiausių mitų ciklų – Ozyrio mitų cikle – kaip jo žudikas, dievo Horo (stebuklingai šį atgaivinusio) priešininkas.
Vaizduojamas kaip stilizuotas gyvūnas (turintis kurto, feneko, šakalo, okapijos ir kitų įvairių gyvūnų bruožų, dažniausiai ilgu smailiu snukiu, įkypomis akimis, keturkampėmis ausimis, tankia uodega) arba žmogus gyvūno galva.
Seto šventieji gyvūnai – kiaulė, antilopė, asilas.
Graikai Setą tapatino su Gajos ir Tartaro sūnumi Tifonu, churitai – su audros dievu Tešubu.