sèteriai (angl. setter), medžioklinių šunų veislių grupė. Seteriai yra siauros specializacijos šunys, skirti medžioti paukščiams. Manoma, kilę iš Didžiosios Britanijoje. Su panašaus tipo šunimis paukščiai būdavo gaudomi tinklais jau 10 amžiuje. Jie atvesdavo gaudytojus prie paukščio ir turėdavo įgimtą savybę prieš jį priglusti – būdavo patogu juos kartu su paukščiu arba su visu paukščių pulkeliu uždengti tinklu. 18 a. pabaigoje susiformavo kelių atmainų seteriai, besiskiriantys kūno sandara, spalva, psichikos savybėmis.
Pirmoje šunų parodoje 1859 Newcastle’yje šios atmainos buvo pripažintos atskiromis veislėmis: airių, anglų ir škotų seteriai. Airių seteriai iš pradžių buvo raudi (raudonmedžio, kaštoninės spalvos) arba balti su raudomis dėmėmis. Raudadėmiai airių seteriai buvo beišnykstą. Anglų seteriai yra baltos spalvos su smulkiais pailgais juodais, šėmais (bliubeltonai), gelsvais (lemonbeltonai) arba rudais (liverbeltonai) šlakeliais. Škotų seteriai yra juodi su įrudžiu. Visų veislių seterių plaukai vidutinio ilgumo, tiesūs, tankūs, švelnūs, uodegos su nuokaromis. Jie yra vidutinio ūgio – 61–69 cm, sveria 25–32 kg. Seteriai medžioklės plotą apieško plačiai ir greitai, sėlindami medžiotoją atveda prie paukščio ir nutilksta pritūpdami arba priglusdami prie žemės, suranda ir atneša sumedžiotus paukščius. Seteriai pasižymi audringu charakteriu, geometriškai taisyklingu (šaudykle) ieškojimu, žaibiška reakcija į paukščio kvapą.
airių seteris
seteriai: a – airių seteris, b – anglų seteris, c – škotų seteris
2966
-airių seteris; -anglų seteris; -škotų seteris