Setúbal (Setùbalis), miestas Portugalijos pietvakariuose, apie 40 km į pietryčius nuo Lisabonos (priklauso jos aglomeracijai); apygardos centras.
Setúbalio įlankos ir miesto panorama; priekyje – São Filipe tvirtovė
Setúbalio municipaliteto plotas 230 km2. 123 500 gyventojų (2021); apie 62 km2 ploto miesto teritorijoje 90 400 gyventojų.
Setúbalis įsikūręs prie Atlanto vandenyno Setúbalio įlankos ir Sado upės estuarijos (jos dešiniajame krante).
Prekybos (išvežama druska, piritas, vynas, apelsinai, vynuogės, daržovės, kamščio produkcija), žvejybos ir keltų uostas. Automobilių magistralė į Lisaboną (tiltas per Tejo estuariją), geležinkelis ir automobilių magistralė į Faro.
Laivų statykla, cemento, chemijos (mineralinių trąšų) ir farmacijos, stiklo, popieriaus ir plaušienos, maisto (žuvų konservavimo), elektrotechnikos pramonė, automobilių surinkimas, kamštinio ąžuolo žievės apdirbimas. Prie Setúbalio iš jūros vandens garinama druska.
Netoli Setúbalio (piečiau miesto, Trojos pusiasalyje) yra Trojos pajūrio kurortas (18 km ilgio smėlėtas paplūdimys; iš Setúbalio kursuoja keltas). Turizmas; vandens sportas.
Aukštoji technologijos mokykla. Archeologijos ir etnografijos muziejus. Teatras. Lošimų namai.
Santa Maria da Graça katedra (16 a.), kitos 15–16 a. bažnyčios, São Filipe tvirtovė (16–17 a., dabar viešbutis). Prie Setúbalio yra Arrábidos gamtos parkas ir Sado estuarijos gamtos rezervatas (daug paukščių rūšių, yra delfinų).
Istorija
Dabartinio Setúbalio vietoje žmonių gyventa nuo neolito laikų. Ikiistoriniais laikais čia lankėsi finikiečiai, graikai, kartaginiečiai. Antikos laikais čia buvusi gyvenvietė labai išsiplėtė, ypač gyvai buvo prekiaujama druska ir žuvimi.
Žlugus Romos imperijai dėl piratų antpuolių 6–11 a. miestas buvo apleistas gyventojų. Rekonkistos laikotarpiu miestas atsikūrė, plėtojosi globojamas Šv. Jokūbo ordino. 1343 apjuostas gynybine siena. Vėliau čia pastatyta daug diduomenės vilų.
Setúbalis ypač klestėjo 17 a., kai Europoje padidėjo jo apylinkėse kasamos druskos poreikis ir ji buvo tapusi tarsi mokėjimo vienetu, kuriuo Portugalija atsiskaitydavo už samdomą kariuomenę. 1755 labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo ir gaisrų, atsigavo 19 amžiuje.
1860 į Setúbalį nutiestas geležinkelis, plėtojosi konservų gamybos pramonė, sparčiai daugėjo gyvenamųjų rajonų.
Nuo 1926 – apygardos, nuo 1975 – vyskupijos centras.