Seùlo istòrija
Dabartinio Seulo teritorijoje žmonės gyveno jau 1 a. po Kristaus. Seulas pirmą kartą paminėtas ankstyvaisiais viduriniais amžiais kaip tvirtovė. 13 a. viduryje–14 a. viduryje Seulas, kaip ir visas Korėjos pusiasalis, priklausė mongolams. Iki 14 a. pabaigos nedidelis miestas.
1394 valdant Li dinastijai tapo Korėjos sostine ir ėmė plėstis (apie 1670 turėjo iki apie 200 000 gyventojų). 1592 ir 1597 nuniokotas japonų. 19 a. 8–9 dešimtmetyje mieste pradėjo kurtis užsienio valstybių prekybininkai ir verslininkai. 1905 Korėjai tapus Japonijos protektoratu Seule įsikūrė jos generalinis rezidentas, o 1910 tapus kolonija – generalinis gubernatorius. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Seulas tapo stambiu pramonės centru, korėjiečių kultūros židiniu (1905 įkurtas Korėjos universitetas, 1908 – nacionalinis muziejus, 1923 – centrinė valstybinė biblioteka). 1919 Seule įvyko sukilimas prieš Japonijos kolonijinę valdžią. 1945 okupuotas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės.
Nuo 1948 Korėjos Respublikos sostinė. 1950–53 nuniokotas per Korėjos karą. 20 a. aantroje pusėje–21 a. pradžioje vėl pradėjo labai plėstis. 1988 Seule vyko XXIV vasaros olimpinės žaidynės. 1897 turėjo 197 000, 1922 – 288 000, 1942 – 1,1 mln., 1973 – 6,5 mln., 2006 – 10,4 mln. gyventojų.
-Seulas
2271