Sevastòpolis (Севастополь, Sevastopol), miestas Ukrainoje, Krymo pusiasalio pietvakariuose, prie Juodosios jūros; valstybinio pavaldumo miestas, Krymo Autonominei Respublikai nepriklauso.
Sevastopolis
464 300 gyventojų (2020). Prekybos (išvežama mechaniniai ir elektriniai įrenginiai, mašinos, maisto produktai) ir žvejybos uostas. Mieste yra apie 100 prieplaukų. Rusijos karinio jūrų laivyno bazė Juodojoje jūroje. Geležinkelis ir plentas į Simferopolį, plentas į Jaltą. Tarptautinis oro uostas. Mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas, radioelektronikos, chemijos (gumos, plastikų), plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų (betono, gelžbetonio, cemento), tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (žuvų perdirbimo, konservų), vyno, tabako pramonė. Turizmas (miestą aplanko apie 500 000 turistų per metus). Sevastopolio apylinkėse kasamos klintys (Inkermano telkinys; bendrovė Inkerstrom), auginama vynmedžiai, kiti vaismedžiai, daržovės. Sevastopolio nacionalinis technikos (įkurtas 1963), nacionalinis branduolinės energetikos ir pramonės (1915) universitetai, bankininkystės (2009), humanitariniai institutai, P. Nachimovo karinė jūrų akademija, kitos aukštosios mokyklos. Du dramos, šokio, vaikų ir jaunimo teatrai. Sevastopolio didvyriško gynimo ir išvadavimo panorama–muziejus (įkurtas 1904), N. Krošickio dailės (1927), Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno (1869) muziejai, Ukrainos nacionalinis mokslų akademijos pietų jūrų biologijos akvariumas-muziejus. Netoli Sevastopolio yra senovės miestas Chersonesas.
2271
Architektūra
Klasicistinė Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė (1843), Grafų krantinė (1846). Per Krymo karą (1853–56) apgriauta daug pastatų. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje miestas intensyviai užstatinėtas eklektiniais pastatais: Juodosios jūros laivyno bazės pastatas (1895, architektas A. Kočetovas), panoramos Sevastopolio gynimas 1854–1855 pastatas (1904, architektas O. Enbergas, dailininkas F. Rubo, 1902–04, po II pasaulinio karo apgriovimo 1954 rekonstruotas pagal architekto V. Petropavlovskio projektą). Miestas plėstas pagal 1946 generalinį (dabar bendrasis) planą. 20 a. antros pusės pastatai: Jūreivių klubas (1954, architektai O. Enbergas, L. Kirejeva), dramos teatras (1956, architektas V. Pelevinas), viešbutis Ukraina (1963, architektas I. Braudė).
2271
Istorija
Antikos laikais dabartinio Sevastopolio vietoje buvo graikų Chersoneso kolonija (įkurta 5 a. prieš Kristų). 1783 Krymo chanatą prijungus prie Rusijos čia pastatyta tvirtovė ir įrengtas karinis jūrų uostas; Sevastopolis (iki 1784 ir 1797–1826 vadintas Achtiaru) tapo Rusijos Juodosios jūros laivyno pagrindine baze. Per Krymo karą Sevastopolis 1854 09–1855 09 apsiaustas ekspedicinių Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Sardinijos ir Turkijos pajėgų, nepaisant atkaklios gynybos šturmu užimtas. Vykdant Paryžiaus taikos sutarties sąlygas 1856 demilitarizuotas, iki 1899 prekybos uostas (vėliau prekybos uostas perkeltas į Feodosiją). Nuo 1871 vėl karinis uostas ir Juodosios jūros laivyno bazė. Vienas 1905–07 revoliucijos (1905 06 sukilo šarvuočio Kniaz Potiomkin-Tavričeskij, 1905 11 – kreiserio Očiakov įgula) ir 1917 Vasario revoliucijos centrų. Per Rusijos pilietinį karą 1918 05–11 užimtas Vokietijos kariuomenės, vėliau Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Graikijos karinių dalinių, 1919 07–1920 07 A. Denikino vadovaujamų baltagvardiečių. Per II pasaulinį karą po ilgos apsiausties (1941 10–1942 07) ir atkaklių mūšių 1942 07–1944 05 okupuotas nacių Vokietijos kariuomenės. 1954 su visu Krymu perduotas Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai (iki tol priklausė Rusijos Sovietų Federacinei Socialistinei Respublikai). 1957 prie Sevastopolio prijungta Balaklava. Nuo 1991 nepriklausomos Ukrainos miestas, 1993–97 Rusijos teritorinių pretenzijų objektas (1993 07 Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba priėmė rezoliuciją, skelbiančią Sevastopolį Rusijos federaliniu miestu). Ukrainai tapus nepriklausoma, vyko Rusijos ir Ukrainos ginčai dėl Sevastopolyje dislokuoto buvusios SSRS karinio laivyno pavaldumo. 1994 Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitarimu, laivynas ir uosto infrastruktūra iki 1997 padalinti tarp Rusijos ir Ukrainos; Rusijai atiteko didesnė dalis. Pagal 1997 05 Rusijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimus, Rusija įgijo teisę 20 m. nuomotis karinio laivyno bazę Sevastopolyje. 2010 04 pagal Rusijos ir Ukrainos prezidentų pasirašytus Charkovo susitarimus nuoma pratęsta iki 2042. 2014 Rusija aneksavo Sevastopolį (ir visą Krymą), paskelbė denonsuojanti susitarimus dėl karinės bazės nuomos.
2271