severianai

severiãnai (северяне, severiane), rytų slavų genčių junginys. 8–10 a. gyveno Desnos, Seimo ir Sulos baseinų teritorijoje. Archeologijoje siejami su Borščevo kultūra ir Volyncevo kultūra. Svarbiausieji centrai: Černigovas, Kurskas, Putyvlis, Severianų Naugardas. Severianai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, prekiavo su Naugardu, Bizantija, bulgarais, chazarais, arabais. 8–9 a. mokėjo duoklę Chazarų kaganatui. 882 tapo pavaldūs kunigaikščiui Olegui, jų gyvenama teritorija kartu su polianų, krivičių ir Ilmenio slavų žemėmis sudarė Kijevo Rusios branduolį. 907 severianai dalyvavo Olego žygyje į Konstantinopolį. Metraščiuose paskutinį kartą paminėti 1024. Vėliau jų žemėse susidarė Černigovo kunigaikštystė ir Perejaslavo kunigaikštystė.