Severianų Naugardo kunigaikštystė

Severiãnų Naũgardo kunigaikštỹstė, Sèverų Naũgardo kunigaikštỹstė, Sèversko kunigaikštỹstė, kunigaikštystė Desnos vidurupio baseine. Kurį laiką apėmė ir Okos, Desnos aukštupių teritoriją (vadinamasis viatičių kraštas). Sostinė – Severianų Naugardas. Severianų Naugardo kunigaikštystė susidarė 1097, iš pradžių buvo Černigovo kunigaikštystės dala. Pirmasis kunigaikštis – Kijevo didžiojo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo vaikaitis Olegas Sviatoslavičius (valdė iki 1115). 1179–1202 Severianų Naugardo kunigaikščiu buvo Igoris Sviatoslavičius, išgarsėjęs per kovas su kumanais (jos aprašytos Sakmėje apie Igorio žygį). 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje Severianų Naugardo kunigaikštystė suskilo į Kursko, Putivlio ir kitas mažas kunigaikštystes. 14 a. pirmoje pusėje, ją nusiaubus mongolų kariuomenei, teritoriją užvaldė Briansko kunigaikštystė, 14 a. antroje pusėje – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. 1386–93 Severianų Naugardo kunigaikščiu buvo Kaributas, 1394–1405 – Teodoras Liubartaitis, 1419–30 – Švitrigaila. 1454 Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis Severianų Naugardo kunigaikštystę atidavė valdyti iš Maskvos pabėgusiam I. Šemiakinui. Jo sūnus Vasilijus 1503 stojo tarnauti Ivanui III, Severianų Naugardo kunigaikštystė buvo prijungta prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės.