stoties Severnyj polius-36 veiklos baigiamieji darbai (2009 08 27)
„Severnyj polius“ („Северный полюс“, „Šiaurės ašigalis“), SSRS ir Rusijos Federacijos dreifuojančios poliarinės mokslinės stotys ant ledo lyties. Organizuojamos nuo 20 a. 4 dešimtmečio kompleksiniams Šiaurės ledjūrio (Arkties vandenyno) tyrimams vykdyti. 1‑oji Severnyj polius stotis veikė 1937–38, kai I. Papaninas, Piotras Širšovas, Jevgenijus Fiodorovas ir Ernstas Krenkelis ant ledo lyties dreifavo nuo Šiaurės ašigalio iki Grenlandijos jūros. Per II pasaulinį karą nutraukti tyrimai atnaujinti 1950. 2‑ajai Severnyj polius stočiai vadovavo Michailas Somovas, 3‑ajai ir 4‑ajai – Aleksejus Trešnikovas ir Jevgenijus Tolstikovas. Iš viso SSRS veikė 28 Severnyj polius stotys. Nuo 1991 tyrimus vykdo Rusijos Federacijos mokslininkai; iki 2015 ant ledo lyčių dreifavo 41 Severnyj polius stotis.
stotis Severnyj polius-36
Iki 1980 tirtas Arkties vandenyno akvatorijos paviršius. Įrodyta, kad dreifuojantis ledas yra vandenyno centrinėje dalyje, didesnio ploto vandens erdvių be ledo ir salų nerasta. Nuo 1980 tiriama vandens storymės savybės, biota, dugno sandara ir tektoniniai reiškiniai, ledų būklė ir jos prognozės.
Dažniausiai dreifuojančios stotys darbus pradeda į šiaurę nuo Vrangelio salos, kur vanduo ir ledas juda šiaurės vakarų kryptimi. Dauguma stočių dreifavo Transarktinės srovės srautu iš Čiukčių jūros šiaurinės dalies per visą Arkties baseiną Grenlandijos jūros link. Vidutiniškai dreifuojama 2–3 metus. Ilgiausiai (9 m.) dreifavo 22‑oji Severnyj polius stotis – nuo 1973 04 iki 1982 04 (dirbo 9 pamainos poliarininkų). Ledo lyties dreifas dėl dažnų krypties pokyčių viršijo 17 000 km, o atstumas tarp tyrėjų išlaipinimo ir nukėlimo buvo 2500 kilometrų.
2403