Sevlijos istòrija. Sevilija įkurta apie 2000 prieš Kristų. Nuo 2 a. pr. Kr. priklausė Romai, buvo vienas iš Betikos provincijos centrų, vadinamas Hispaliu, ir klestėjo. 1 a. pr. Kr. apjuosta gynybine siena (vėliau perstatyta ir pailginta arabų). Sevilija sėkmingai plėtėsi, 711 Ispaniją nukariavus musulmonams, tapo jų kultūros ir prekybos centru, buvo perstatytas senamiestis (šio laikotarpio išplanavimas išliko iki 21 amžiaus). 1248 Seviliją atkariavo Kastilijos karalius Ferdinandas III Šventasis. Maurai ir žydai buvo priversti išvykti arba priimti katalikų tikėjimą, tuo labai rūpinosi inkvizicija.
1492 atradus Ameriką ir įvedus karališkąjį prekybos monopolį (jį kontroliuojantys prekybos namai veikė Sevilijoje 1503–1717) su visomis Ispanijos kolonijomis miestas išgyveno didžiausio klestėjimo laikus, 16 a. buvo turtingiausias ir didžiausias Ispanijoje. 60 % gyventojų buvo amatininkai ir jūrininkai, 30 % – prekybininkai (mieste buvo didelės italų ir prancūzų pirklių kolonijos).
Per 1649 maro epidemiją išmirė beveik pusė miesto gyventojų, plečiantis svarbiam Cádizo uostui ir Guadalquiviro upei ilgainiui užnešus Sevilijos uostą nuosėdomis miesto ūkinis gyvenimas 18 a. santykinai smuko. Sėkmingesnę plėtrą stabdė Prancūzijos kariuomenės įsiveržimas 19 a. pradžioje ir pilietinis karas. Sevilija sparčiau plėtėsi 20 a. išplėtus uostą, 20 a. antroje pusėje pastačius naujų tiltų, sujungus Seviliją ir Madridą greitaeige geležinkelio linija.
-Sevilija